„Tavo, o Jurbarke, sūnaus širdis nemoka atskirti, ar tu jai gražesnis, ar meilesnis. Viena tik težinau, kad Nemuno, Mituvos ir Imsrės pilkieji vandenys mano akiai patrauklesni už įvairiaspalvius Pado, Nilo, Gango, Orinoko, Amazonės, Misisipės upių ir Bodeno, Lago Madžiore, Valencijos ir Čikagos ežerų vandenis, kuriuos teko lankyti. Tavo kalnai, kalvos ir piliakalniai mano mano širdžiai žavingesni už Alpių, Himalajų, Andų ir Kordiljerų kalnus, po kuriuos laipiojau. Tavo miškai, šilai šileliai, girios girelės ir žalieji šlaitai man didingesni už Švarzvaldą, paslaptingąsias Indijos džiungles ir neištirtus Amazonės miškus, kuriuose klaidžiojau. Jurbarke, gimtasis kampeli, tu man brangesnis ir gražesnis už visas pasaulio brangenybes ir grožybes..."  (Kraštietis Kun. Antanas  Sabaliauskas, knygos „Nuo Imsrės iki Orinoko" autorius)

Rožių žydėjimo metas Jurbarko parke V.Ščiavinsko nuotr.  Jurbarkas jau nuo XIV a. karališkasis dvaras. Po 1795 m. Jurbarkas atiteko Platonui Zubovui, o nuo 1840 m. perėjo valdžios nuosavybėn. 1846 m. caras Jurbarką paskyrė kunigaikščiui Vasilčikovui, jo giminė dvarą majorato teisėmis valdė iki nepriklausomybės paskelbimo Lietuvoje. XVIII a. įkurto Jurbarko parko teritorijoje Vasilčikovai pastatė stilingus rūmus. Rūmų teritoriją puošė rožynai. Ne viena rožių rūšis buvo pavadinta Vasilčikovų šeimos vardais, galbūt jos žydėjo ir Jurbarko dvaro gėlynuose. Skaityti daugiau...

Zaporožės kazokų laivas - čaika

„Į Jurbarką atvyko kazokas-laivadirbys. Jam vadovaujant vietiniai meistrai per kelis mėnesius pastatė 15 čaikų..." - pasakojama apie kazokų laivyno Baltijos jūroje kūrimą 1635 metais, karo su švedais metu. 

„Čaikos“ – garsūs Zaporožės kazokų upės-jūros tipo laivai, kuriais jie ne kartą buvo užpuolę netgi stambius Turkijos miestus Juodosios jūros pakrantėse.

Skaityti daugiau...

Tarpukario Lietuvoje Jurbarkas priklausė Raseinių apskričiai. „Trimite“ 1939 m. birželio 2d. rašoma: „Per Sekmines senojoje žemaičių sostinėje Raseiniuose buvo didelės iškilmės. XI Raseinių šaulių rinktinė atšventė dvidešimties metų sukaktuves. Raseinių šaulių rinktinės įsikūrimas susijęs su Jurbarko partizanų būrio pradžia, nes partizanų šaulių judėjimas Raseinių apskrities ribose prasidėjo Jurbarke". Skaityti daugiau...

Uostas Jurbarke.1936m 1938 metų balandžio 1 dienos „Darbininko" laikraštyje - žinutė:

„Jurbarkas. Žiemos uoste. Garlaivių remontavimas baigtas. Dabar baigiamas ir greit bus nuleistas į vandenį laivas 300 tonų talpumo. Laivą stato K.Mikalauskas, kuris jau yra pastatęs 2 variklinius laivus ir du baidokus. Taip pat greitai nuleis 3 baidokus 500 tonų talpumo". Atrodo, Jurbarko vyrai darbavosi iš peties. Skaityti daugiau...

Apie Kalnėnų uostą 1919-1940 metais rašo prof. A. Piročkinas. Rusijos valdžia dešiniajame Nemuno krante, 121 kilometre nuo žiočių, 3,5 km žemiau Jurbarko, 1891 metais įrengė uostą. Vardą gavo nuo šalia esančio Kalnėnų kaimo. Iš vieno archyve esančio Kauno vandens kelių rajono rašto, rašyto Vandens kelių direkcijai 1939 m. liepos 7 d. (LCVA, f. 1059, ap. 1, b. 543, lp. 16), žinome, kad uostui įrengti valdžia iš kaimo ūkininkų nusavino apie šešias dešimtines Skaityti daugiau...

Laivai Nemune prie Jurbarko

Pirmieji rašytiniai šaltiniai apie laivybą Nemune yra Kryžiuočių ordino metraščiai. Ankstyviausius Nemuno laivų piešinius galima rasti  XVI a. „Carta Marina” žemėlapyje. Nemuno vandens kelias sąlygojo daugelio Lietuvos miestų atsiradimą. Upės srovė sudarė puikias sąlygas gabenti dideliais atstumais sunkius krovinius. Skaityti daugiau...

Žemaičių vyskupas, švietėjas, rašytojas, blaivybės sąjūdžio organizatorius Motiejus Valančius savo apysakoje "Palangos Juzė" keliaujančio siuvėjo lūpomis pasakoja apie XIX a. pabaigos Žemaitijos ir Lietuvos paprastų žmonių gyvenimus ir papročius.

Kaip viskas pasaulėj persimaino, taip persikeis ilgainiui ir žmonių papročiai. Ką aš numanydamas, ėmiau ir surašiau ne vien papročius, bet ir juokavimus žmonių mūsų gadynės. O tai dėl to, idant atenčios giminės žinotų, kas tiko žemaičiams su lietuviais gale mūsų devynioliktojo amžiaus". Skaityti daugiau...

Nuotaikingas, šiek tiek ironiškas V. Kudirkos pasakojimas apie kelionę garlaiviu nuo Jurbarko iki Kauno daugiau kaip prieš šimtą metų - apie gamtos gražumus, kelionės nuotykius ir Nemuno „išdykumą". Rodos, pats su autorium keliautum... Pavadintas „Diena besigėrėjimo ir naktis permainymo nuomonių"  Skaityti daugiau...

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
Beveik viską, kas yra šiame puslapyje, galėtumėt rasti internete. Arba jau neberastumėt. Kaip sakoma, internetas - tai vandenynas, kuriame nuolat atsiranda naujų salų, o kai kurios - išnyksta. Jei turite pretenzijų dėl autorių teisių - rašykite.
2012-2018