Jurbarke – netikėti archeologiniai radiniai

2011 m., Jurbarkas. Radiniai Kauno g.
2011 m., Jurbarkas. Radiniai Kauno g.

Archeologams tyrinėjant vadinamą Jurbarko senojo miesto vietą, aptikti iki šiol nežinotos gyvenvietės pėdsakai ir IV–V amžių kapinynas. Šie radiniai, pasak archeologų, svarbūs ne tik Jurbarko, bet ir Lietuvos archeologijos istorijai.

Sensacingu vadinamą radinį, gerokai praplėsiantį žinias apie Jurbarko praeitį, o gal net pakoreguosiantį miesto istoriją, archeologai aptiko tyrinėdami senamiestį – Kauno gatvėje, miesto skverelyje ir „Žydų kieme“. Kasinėjant rastas kapinynas ir iki šiol nežinotos III–XI amžių gyvenvietės pėdsakai.

„Gyvenvietės amžiaus rėmai taip ir liks tokie platūs. Paprasčiau su kapinynu, kuris tiksliai datuojamas IV–V amžiumi. Jis yra unikalus, nes, pirma, nebuvo žinoma, kad jis toks yra, antra, jo radiniai Lietuvos archeologijoje konkretaus analogo neturi“, – pasakojo archeologas Olegas Fediajevas.

„Šitas kapinynas buvo nežinomas, jis mums visiškai naujas. Nustebino ir laikotarpis, nes šalia yra rastas vėlyvesnio laikotarpio. Taip kad laukti kapinyno buvo galima, bet ne šito“, – sakė Jurbarko krašto muziejaus archeologas Marius Jakelaitis.

Atidengtas moters su gausiomis įkapėmis kapas gerai išsilaikęs, tačiau radiniai – prastos būklės, kaip ir šiek tiek giliau rastas vyro kapas. Archeologai sako, kad čia galėjęs būti pilkapis ar kapinynas su akmenų vainiku.

XIII–XIV amžius menantys ir iki šiol seniausiais vadinti Jurbarko krašto apylinkių radiniai – sviediniai iš Bajerburgo pilies Veliuonoje, šiek tiek keramikos, vinių, akmenų – tebesaugomi šio krašto muziejuje.

Miesto istorija skaičiuojama nuo 1259-ųjų, kai kryžiuočių ir Livonijos ordino bendromis jėgomis ant šventojo Jurgio kalno buvo pastatyta Jurgenburgo pilis kovai su „netikėliais“. Kitomis žiniomis ankstyviausia gyvenvietė buvo prie Bišpilio piliakalnio.

Tačiau aptikus III–XI amžiaus grublėtosios keramikos fragmentų, archeologai prabyla apie antrosios gyvenvietės, nutolusios nuo Bišpilio, pėdsakus.

„Unikalu dar ir tai, kad Lietuvos ir Ordino pasienyje žmonės gyveno ne tik piliakalny, bet gyveno ir neapsaugotoje teritorijoje, kuri yra svarbesnė prekybiniu požiūriu. Tai yra nauja, tai naujos žinios apie patį Jurbarką ir gyvenimą prie Nemuno, gyvenimą Ordino pašonėje“, – tvirtino O. Fediajevas. Manoma, kad naujieji radiniai padės atsakyti į klausimą, ir kokia etninė grupė gyveno Jurbarko apylinkėse. Iki šiol manyta, kad tai buvo skalviai arba lietuviai, tačiau iškastos įkapės, archeologų teigimu, artimos žemaičių laidojimams.

Loreta Mačiulienė, Monika Petrulienė LTV „Panorama“ , www.lrt.lt  2011 m. gegužės 13 d.

Šaltinis: http://www.delfi.lt

Pirmas komentaras

Parašykite komentarą

Jūsų el.paštas nebus rodomas