Jurbarko Šaulių kuopa tarpukariu

Tarpukario Lietuvoje Jurbarkas priklausė Raseinių apskričiai. „Trimite“ 1939 m. birželio 2d. rašoma: „Per Sekmines senojoje žemaičių sostinėje Raseiniuose buvo didelės iškilmės. XI Raseinių šaulių rinktinė atšventė dvidešimties metų sukaktuves. Raseinių šaulių rinktinės įsikūrimas susijęs su Jurbarko partizanų būrio pradžia, nes partizanų šaulių judėjimas Raseinių apskrities ribose prasidėjo Jurbarke“.

Nepriklausomos Lietuvos Respublikos kūrimosi pradžia

Šaulių klubas dabartinėje Dariaus ir Girėno gatvėje. Dabar toje vietoje - daugiabutis namas. Jurbarko Naujamiesčio mokyklos kraštotyros muziejaus fondai.
Šaulių klubas dabartinėje Dariaus ir Girėno gatvėje. Dabar toje vietoje – daugiabutis namas. Jurbarko Naujamiesčio mokyklos kraštotyros muziejaus fondai.

1919 m. vasarą Lietuvos ateities perspektyvos skendėjo ūkuose. Lietuvos teritorijoje – Vokietijos kariuomenė, formuojama Lietuvos kariuomenė, padedanti vokiečiams kovoti su bolševikais. Iš Lenkijos buvo jaučiamos pavojingos tendencijos, menkai valdžios kontroliuojamose šalies dalyse suaktyvėjo plėšikų gaujos. Jau 1919 m. vasarą iš vietos gyventojų stichiškai formavosi ginkluoti būriai, kartais vadinami milicija, kartais – apsauga. Nuo 1919 m. vasario mėn. neorganizuoti partizanų grupių veiksmai padėjo stabdyti bolševikų kariuomenės veržimąsi Žemaitijoje. Maždaug tuo pat metu šiaurės rytų Lietuvoje Lietuvos kariuomenės karininkai pradėjo formuoti partizanų būrius, sudarytus iš kaimo gyventojų, kurie siekė ginti savo šeimas ir turtą nuo įvairaus plauko plėšikų ir bolševikų.

1919 spalio 8 Bermondto-Avalovo daliniai, formaliai turėję kovoti prieš bolševikus, pradėjo pulti Rygą, užpuolė ir nuginklavo Lietuvos kariuomenės dalinius Šiauliuose. Spalio pirmojoje pusėje bermontininkai pradėjo kontroliuoti Šilėnų, Radviliškio, Šiaulių, Biržų, Nemunėlio, Jurbarko, Kretingos, Tauragės miestus ir geležinkelio stotis. Lietuvių karo komendantūros buvo nuginkluotos, vietoj jų stovėjo bermontininkų sargyba. Prasidėjo masinis gyventojų plėšimas. Gyventojams bandant pasipriešinti buvo deginamos sodybos ir žiauriai smurtaujama. 1919 m. spalio 9 d. Lietuvos vyriausybė paskelbė karo padėtį visoje Lietuvoje, nutarė ginti Lietuvos suverenumą ir jėga išvyti Bermondto kariuomenę. Tam reikėjo mobilizuoti visus išteklius, tad Krašto apsaugos ministerija tapo suinteresuota kurti partizanines šaulių grupes priešo užnugaryje ir koordinuoti jų veiklą per Šaulių sąjungą.

1919 m. pirmoje pusėje besiformuojantiems partizanų būriams trūko organizacinio tarpusavio sąryšio, kurį įformino Lietuvos šaulių sąjunga. 1919 m. rudenį šis sąryšis buvo sukurtas bermontininkų keliamo pavojaus akivaizdoje.

Lietuvos Šaulių sąjunga

Šaulių sąjungos įkūrimo data laikoma 1919 m. birželio 27 d., kai Kaune buvo įkurtas pirmasis šaulių būrys. 1919 m. rugsėjo 12 d. buvo gautas kariuomenės vado generolo S. Žukausko sutikimas įsteigti Šaulių sąjungą ir rugsėjo 20 d. Kauno šaulių būrio valdyba sušaukė steigiamąjį Lietuvos Šaulių Sąjungos susirinkimą. Skelbiama, jog atsiradus 10 asmenų, norinčių įstoti į Lietuvos šaulių sąjungą, leidžiama steigti atskirą skyrių ir kitose Lietuvos vietose. Išduodami leidimai ginklams nešioti, kurie turi būti registruojami komendantūrose.

Organizacijos pobūdį ir tikslus nustatė sąjungos sumanytojas Matas Šalčius, mokytojas, žurnalistas, keliautojas ir būsimas vadas Vladas Putvinskis-Pūtvis (1873–1929).

Nuo 1935–1936 m. Šaulių sąjunga tapo pavaldi kariuomenės vadui. 1939 m. pabaigoje – 1940 m. pradžioje LŠS priklausė apie 88 tūkst. asmenų – šauliai, rėmėjai, šaulės, rėmėjos, kandidatai ir mokiniai.

Šaulių sąjunga buvo viena veikliausių organizacijų visoje Lietuvoje. Jos būriai net po kelis veikė kiekviename mieste ir valsčiuje.Be karinio mokymo, šauliai energingai ėmėsi tautos kultūrinimo darbo – leido knygas, organizuodavo šventes, įkūrė 125 chorus, 105 orkestrus. Taip pat aktyviai sportavo – turėjo per šimtą sporto klubų: futbolo, lengvosios atletikos, vandens, žiemos sporto šakų ir kt.  Nuo 1927 m. šaulių sąjungos rinktinėse ir būriuose buvo pradėta kurti moterų skyrius. 1935 m. reformavus LŠS , pradėta stiprinti moterų šaulių veiklą, spaudoje plačiai diskutuota apie moterų vaidmenį ateities kare, buvo rengiamos karo atveju organizuoti tiekimą kovojančioms karinėms pajėgoms. Šaulės pasižymėjo labiau kultūrine nei karine veikla.

Raseinių rinktinės Jurbarko šaulių kuopa

1939 m. „Trimito“ 22 nr. straipsnyje „Nuotaikinga šaulių šventė Raseiniuose“ aprašoma šventė, tuo pačiu – Raseinių šaulių rinktinės istorija:

Raseinių šaulių rinktinės įsikūrimas susijęs su Jurbarko partizanų būrio pradžia, nes partizanų šaulių judėjimas Raseinių apskrities ribose prasidėjo Jurbarke. 1918 m. pabaigoje Jurbarko ligoninės vedėjo B. Sipavičiaus ir K. Ambrazevičiaus rūpesčiu Jurbarke buvo suorganizuotas partizanų būrys, kuriame aktyviai dalyvavo kunigas Padleckis, J. Šlyteris ir Tamošaitis.

Pirmasis partizanų uždavinys buvo išmokti ginklą vartoti.

1919 m. spalio 11 d. Šaulių Sąjungos centro valdyba paragino partizanų būrį persiorganizuoti į šaulių būrį. Tuo pačiu laiku jau buvo įsisteigę Skirsnemunės, Šimkaičių ir Eičių šaulių būriai.

Jurbarko partizanų būrys persiorganizavo į Jurbarko šaulių skyrių, nes tuo laiku Raseiniuose dar nebuvo. Skyriaus steigiamasis susirinkimas buvo 1919 m. spalio 22 d. Šio skyriaus steigėju buvo M. Mikelkevičius. Skyriaus pirmininku buvo išrinktas Sipavičius ir sekretoriumi  K. Ambrozaitis. Skyriaus vadu buvo paskirtas J. Šlyteris, vėliau skyriui vadovavo A. Giedraitis ir A. Tamošaitis. Bermontininkų antplūdžio metu Jurbarko skyriaus šauliai aktyviai veikė, saugodami tiltus, trukdydami priešo judėjimą ir vykdydami žvalgybą.

1920 m. rugpjūčio 3 d. taip pat Sipavičiaus rūpesčiu buvo įsteigtas Raseinių skyrius – dabartinė šaulių rinktinė, o Jurbarke pasiliko tik šaulių būrys.

Pirmą rinktinės valdybą sudarė Sipavičius, Skirmuntas, Norkaitis, vadais buvo Norkaitis, Šiaudytis, Ereminas, Mickūnas ir kpt. Matelis“.

Šaulių sąjungai persitvarkius pagal dabartinį [1935-1936 m.m.]šaulių sąjungos įstatymą, rinktinės vadais buvo plk. Murnikas, plk. Kaunas, o dabar [1939 m.]rinktinei vadovauja plk. Liormonas. Pirmasis rinktinės atstovų suvažiavimas buvo 1921 m. sausio 23 d.“.

Jurbarko mieste buvo keli šaulių būriai, kurie sudarė šaulių kuopą, aukščiausią vietinį šaulių organizacijos vienetą (Raseinių rinktinės II kuopa). Minimi 4, 61 šaulių būriai. Jau 1920 m. pradėjo organizuotis moksleiviai šauliai. Moksleivių šaulių grandis buvo įsteigta 1921 m. pradžioje. 1939 spalio 7 d. Jurbarko gimnazijoje įvyko mergaičių šaulių steigiamasis susirinkimas. Aktyviai veikė Jurbarko moterys šaulės.  Buvo įsisteigusios šaulių-dragūnų, šaulių-ugniagesių komandos.

Šauliai turėjo savo sporto klubą, kuriam vadovavo atsargos jaunesnysis leitenantas J. Kačiulis. Įsteigtas vyrų šaulių choras (43 dainininkai), chorvedys buvo vargonininkas J. Pocius, jis vadovavo ir šaulių orkestrui (14 žmonių). Šauliai rengia spektaklius, koncertuoja. Populiarūs, ir ne tik Jurbarke, improvizuoti “teismai” – jaunimo, moderniosios moters, viengungių, kt.

Po V.Putvinskio-Pūtvio mirties 1929 m. rašyta, kad šaulių ideologo svajonė buvo, jog „kiekviename valsčiuje, bažnytkaimy, didesniame kaime ir žodžiu visur, kur tik yra šaulių būrys, būtų pastatyti dideli, gražūs šaulių namai, kurie būtų kartu ir „visuomenės namai“. Tuose namuose turėtų būti didelė salė, skaitykla, valgykla, įvairūs ginklams sandėliai, viešbutis ir t. t.“

1934 buvo metais įsteigtas fondas Jurbarko šaulių namų statybai, sudaryta komisija, yra skirtas sklypas. Į fondą pervedami pinigai, gauti organizuojant renginius, kalbama apie rinkliavas ir pan., tačiau Jurbarke šaulių namų taip ir nespėjo pastatyti. Kadangi šauliai neturėjo savo namų, tad kariniam rengimui, sportui, susirinkimams ir pramogoms naudojosi „Saulės“ draugijos sale. Nuotraukoje – šaulių klubo iškaba ant Jurbarko policijos pastato.

Kiti Jurbarko raj. šaulių būriai

Šaulių būriai buvo susikūrę ir Skirsnemunėje, Girdžiuose, Vertimuose, Šimkaičiuose, Smalininkuose, Juodaičiuose, Paantvardy, Kuturiuose, Seredžiuje ir kt.. „Ūkininko patarėjuje“ minima, kad į Girdžių šaulių būrio šventę buvo atvykęs Raseinių rinktinės vadas pulkininkas R.Liormanas ir kiti svečiai iš apskrities centro. Girdžių mokytojo Vinco Norkaičio atminimu, būrio vadu buvęs mokytojas V. Pipiras, o moterims vadovavusi jo žmona mokytoja Ona Pipirienė.

1939 m. gegužės 7 d. Seredžiuje „buvo moterų šaulių būrio viešas vakaras, kuriame suvaidinta komedija „Aš nenoriu Jurgio“, padainuota, pašokta keli tautiniai šokiai. Šiame vakare buvo tautinių drabužių valsas. Gražiai šoko su tautiniais drabužiais apie 30 porų.“

„Trimite“ yra informacijos apie šaulių veiklą Smalininkuose (1939 m. sausio  8 d. nutarta steigti fondą uniformoms įsigyti),  1938 m.  5 d. nutarta paaukoti 100 litų Karo Laivyno fondui ir ruoštis sąjungos įkūrimo 20-mečiui, vasario 19 d. viešame vakare koncertavo Pagėgių šaulių vyrų choras.

Juodaičiuose 1938 m. vasario 24 d. iškilmingai palaidotas 27 m. miręs šaulys Jonas Antonavičius, šv. Mišias už velionį aukojo Ariogalos vikaras kun. Šniūkšta, žodį tarė būrio vadas, jaunesnysis puskarininkis Petras Masaitis.

B. Kviklio enciklopedijoje „Mūsų Lietuva“ (IV t. 588 psl.) nurodoma, jog Sibiro lageriuose 1941 m. nukankinti Juozas Mozūraitis, šaulių būrio vadas (mirė nuo bado ir ligų), leitenantas Jonas Rusas, šaulių būrio vadas (mirė nuo bado ir ligų).

Sąjungos veikla atsispindėjo įvairioje to meto spaudoje, bet išsamiausiai – 1920 m. gegužės mėn. pradėtame leisti sąjungos žurnale „Trimitas“.

„Trimitas“ – žinutės iš Jurbarko šaulių gyvenimo

1921-07-30 („Trimitas“, nr.29) „Šių metų liepos 10 d. Kiduliuose „scenos mėgėjų” Jurbarko sekcijos grupė surengė vakarą šia programa: 1. „Gaila ūsų” ir 2. „Nesipriešink”, vieno veiksmo komedijos, 3. Šokiai, žaidimai ir skrajutė. Griežė Jurbarko pavasarininkų dūdų orkestras iš 9 žmonių. Visuose skelbimuose vakaro pradžia buvo skelbiama 4 valandą, bet prasidėjo vos 6 valandą. Tvarkai ir ramumui prižiūrėti buvo keletas tvarkdarių. Suvaidino neblogai. Ryto 3 val. skirstėsi visi namo. Panemunio sargas.“

1923 m. lapkričio mėn. 29 d. „Trimite“ (nr.167) žinutė: „Jurbarko miestely šauliai buvo visai apmirę. Tik buvo girdėti kalbos, kad esama, bet kur jie? Ką veikia? Nebuvo nė matyt, nė girdėt. Tik štai, vieną gražų rytą, kaip stebuklas atsirado prie Jurbarko valsčiaus valdybos raštinės prikabinta šaulių 61-mo būrio valdybos iškaba. Prieinu ir skaitau. Na gi, tiesa, oi, Dievulėli mano! manau sau, reikia gerai pasiteirauti. O gal.tik reklama. Einu į raštinę ir klausiu; pasirodo, kad senoji būrio valdyba likviduota ir sudaryta nauja valdyba, kuri jau yra atlikus daug darbo. Naujų narių į šimtą priskaitoma. Labai gerai, kad Jurbarko apylinkės mergaitės labai šauliams prijaučia ir jų priskaitoma ketvirta dalis. Na, dabar ir aš nusistačiau būti šauliu. Kandidatas.“

1926 vasario 25 „Trimite”: „Paantvardys, Jurbarko valsč. Vasario 16 d. vietos šaulių būrys suruošė koncertą. Dainavo bažnytinis choras. Buvo ir dūdų orkestras. Pelnas paskirtas būrio raikalams. Klevas.“

1928 spalio 11 (nr.41) : „Jurbarkas. Rugsėjo 30 d Jurbarke įvyko Raseinių rinktinės II kuopos sporto – šaudymo diena. Nuo 9 val. ryto prie Jurbarko piliakalnio buvo pradėtą pirmas šaudymo pratimas kovos šoviniais. Del blogo oro ir lietaus antrą pratimą išpildyti nepavyko. Po pietų oras pagerėja 15 val. „Saulės” draugijos parke rinktinės vadas vyr. leit. Maželis iškilmingai, tam pritaikytą kalba, 14 ir 3 būrių šauliams įteikė Lietuvos 10 metų Nepriklausomypės medalius. Suskambėjus galingam valio už Tausos Vadą ir krašto aps. ministerį gen. Daukantą, įteikimo apeigos baigėsi. Sporte pisižymėjo 8 šauliai. 3 už bėgimą 500 mtr.; 100 mtr., šokimą į tolį ir aukšlį gavo 4 prizus Atbėgusiam 500 mtr. Per 1 min 24 sek. Skirsnemunės būrio šauliui Kavalčiukui įteiktas pirmas prizas – stalinis laikrodis. Vakare „Saulės” gimnazijos salėje buvo vietos būrio koncertas. Jurbarko būrio pirmininko Mačiulio vedamas, gan skaitlingas choras padainavo tautiškų dainelių. Pasigirdus graudingai piano „Apsaugok Aukščiausias”… ne vienam prisiminė mūsų didžiausia skriauda — pavergtas Vilnius ir ne vienam nuriedėjo griaudi —karžygiška tėvynės meilės ašara. 24 val. baigėsi. Rinkt. koresp.“

1930-04-17 („Trimitas“, nr.16) „Jurbarkas. Kovo 23 d.  buvo visuotinis Jurbarko šaulių būrio susirinkimas, kurio pradžioj buvo pagerbta a.a. VI. Putvinskio atmintis. Susirinkime 28 nauji nariai priėmė priesaiką. Jurbarko šauliai šiais metais pradėjo rodyti ypatingo gyvumo visais atžvilgiais. Po įvairių reorganizavimų dabar įėjo grynai į darbo sritį ir dirba išsijuosę. Ypač daug darbo ir energijos deda šaulių veikime būrio vadas J. Sabaliauskas,kuris būriui yra tiesiog nepakeičiamas. Svarbiausiai darbas, kuris sukrėtė visą Jurbarką, tai buvo 1930 m. kovo 23 d. šaulių surengtas visuomeninis teismas—tema „Moderniškoji moteris”. Teismas pavyko puikiausiai, nes prie jo organizavimo ir dalyvavimo buvo pritraukta svarbiausios Jurbarko inteligentų jėgos su dr. Ambrozaičiu, šaulių advokatu Naujoku ir kitais. Teismas praėjo labai gyvai. Prasidėjo 19 v. 30 m. ir pasibaigė jau gerokai po 24 val. Publika kalbėtojams iškėlė dideles ovacijas. Šaulys.“

Tame pačiame laikraščio numeryje – padėka: „Tariame šaulišką padėką visiems, kurie padėjo surengti mums kovo 23 d. visuomeninį teismą, tema „Moderniškoji moteris“. Ypač dėkojame: Teismo pirmin. p. J. Naujokui, nariams p. Kilienei, p. Grybui, p. Levitanui ir p. Vabalui; Kaltintojams p. Naivideliui I., ir p.Navasaičiui, gynėjams dr. Ambrozaičiui, p. Ig. Navickui, p. Gurvičiūtei ir p. Naivideliui M. Jurbarko š. b.v-ba“.

1933-07-06 („Trimitas“, nr. 27) „Jurbarkas. Birželio 18 d. įvyko rajoninė sporto šventė. Nors oras buvo nevisai palankus ir prieš tai buvo jau ruoštos kelios kitų sporto šventės, bet publikos atsitrenkė gana daug. 6-tos kuopos vadui leit. A. Stalauskui vadovaujant, atlikta 3 sakalų gimnastikos pamokos. Po to buvo bėgimai 100 ir 400 mtr. šokimai į aukštį, toli, šokimas su kartimi, granatų mėtymas, 5 klm, patrulinis žygis ir kt. sportiniai dalykai. Laimėjusiems įteikti vertingi prizai. Laimėjo daugiausia 4-to būrio sportininkai. Geriausiai pasirodė šauliai Kriščiūkaitis, Angeleika, Verenbergas, Klepkis ir kt. Laimėtojus ir visus sportininkus pasveikino rinktinės vadas ir Raseinių apskrities komendantas pulk. Murnikas.“

1934 sausio 25 („Trimitas”, nr.4) gydytojai – šaulių bendradarbiai: Raseinių. apskr. Jurbarke: P. Perevičius, J. Kilius.

1934-02-08(nr.6) Jurbarkas, Sausio 27 d. būrio moterų skyriaus valdybos iniciatyva buvo suruoštas didžiulis kaukių balius. Kaukių būta apie 100. Septynioms geriausioms kaukėms buvo įteikti vertingi prizai, kurių pirmą laimėjo Butkienė. Pelno gauta 500 Litų. Pažymėtina, kad moterų skyrius pradeda kaskart sparčiau veikti. Dabartinę valdybą sudaro šaulės p. p. Kviklienė pirm., Vabalienė ir Butkienė.

 

1934-03-15 (nr.11) „Jurbarkas. Vasario 18 d. buvo būrio daiktinė loterija. Buvo leista 2000 bilietų po 1 lt., laimėjimų buvo 100, kurių tarpe labai vertingų dalykų, pavyzdžiui, dviratis, separatorius, tinklas ir kt. Laimėjimų daugiausia teko kaimiečiams. Loterija buvo pravesta būrio valdybos, dalyvaujant vietos organizacijų atstovams. Pelnas -— būrio namų statybai.  Kovo 4 d. būrys minėjo a. a. VI. Putvinskio mirties sukaktį, Gimn. mok. M. Freimanas skaitė paskaitą.“

1934 kovo 18 d. „susirinkime pirmininkavo gim. direkt. Kviklys ir nariai buvo adv. Naujokas, Malvicienė, kuopos vadas ats. leit. Stalauskas ir sekretorius B. Šulcas. Pagerbti mirę šauliai ir kiti Lietuvos sūnūs. Į naują būrio valdybą išrinkti pirm. B. Mykolaitis (buvęs ilgi šiol pirmininku), vicepirm. M. Babilius, sekr. B. Šulcas (buvęs ligi šiol sekretorium), ižd. J. Naujokas ir ūkio vedėju S. Orentas. Į revizijos komisiją: M. Kviklys, E. Jukumas ir B. Butkus. Įsteigtas namų statymo fondas. Į jo komitetą išrinkti miškų urėdas A. Pranskaitis, girininkas E. Malvicas ir gimn. mok. Freimanas. Nutarta prašyti vietos parapijos kleboną, kad naujose kapinėse paskirtų mirusiems šauliams atskirą sklypelį, kurį šauliai-ės pasižadėjo visuomet tinkamai prižiūrėti ir tvarkyti. Pasiųsti sveikinimai Respublikos Prezidentui ir s-gos vadovybei.“

1934-04-26 („Trimitas”, nr.17) „Būrio namų statyba rimtai susirūpinta. Sudaryta veikli komisija. Gautas namams statyti sklypas tuo tarpu išnuomotas. Būry steigiasi šaulių dragūnų komanda.“

1934-08-04 nr.31 „Birželio 17 d. buvo Jurbarko rajono šaulių sporto šventė, kurioj dalyvavo ir rinktinės vadas kap. Matelis. Stalauskui vadovaujant, šauliai programą vykdė gražiai ir drausmingai. Šaulių moterų skyrius per šią šventę suruošė turtingą daiktinę loteriją. Apskritai, iš šios šventės gauta gryno pelno per 600 litų. Sporto šventei besibaigiant, pasižymėjusiems šauliams grynus išdalino rinktinės vadas. Liepos 15 d. Jurbarko būrys minėjo mūsų didvyrių dariaus ir Girėno metines mirties sukaktuves. Po pamaldų gimnazijos salėj buvo paskaita, kurią skaitė gimnaz. Mok. M.Babilius.“

1936-01-16 („Trimitas”, nr 3) „Jurbarkas, Vietoj N. Metų sutikimo ir vietoje sveikinimų bei vizitų, Jurbarko 4-tam šaulių būriui visa eilė vietos inteligentų suaukojo ginklams pirkti iš viso 200 litų. Būrio vadovybė aukojusiems reiškia nuoširdžią padėką.

Kuturiai. Šiemet būry iškilmingai buvo sutikti N. Metai. Iš Jurbarko atvyko ir žymesnių svečių.“

1936- 02-27 (nr.9) „Jurbarkas. Būrys gyvai dirba. Sausio 12 d. būrio iniciatyva buvo suruošta paskaita, „Karo cheminės medžiagos, jų veikimas į žmogaus organizmą ir suteikimas pirmosios pagalbos”. Paskaitą skaitė dr.J. Kilis. Sausio 26 d. būrio susirinkime dalyvavo rinktinės vadas pulk. Murninkas, moterų vadė Petkevičaitė ir rinktinės tarybos narys Rimkus. Paskaitą apie priešlėktuvinę apsaugą skaitė Kuprys. Būrio tarybą sudaro Mykolaitis, Švabinskas, Povilaitis, Stalauskas ir Tolpiežnikas. Vasario 4 d. įsikūrė šauliai rėmėjai. Į valdybą išrinkti kan. J.Bikinas — pirm., dir. Br. Liesis — vicepirm. ir adv. Naividelis — reikalų vedėjas. Šaulių eilės sparčiai didėja ir veikimas gyvėja. Šaulės moterys uoliai lanko rankdarbių ir sanitarijos kursus. Rankdarbių kursams vadovauja Br. Pališaitytė, o sanitarijos —- dr. J. Kilis. Moterų skyriaus valdybą sudaro O. Kilienė — pirm., Br. Pališaitytė — sekr. ir J. Balčytienė – ižd. Būrio vadu yra ats. leit. agron. A. Skačkauskas. Iškilmingai ipaminėta vasario 16 d.“

1936-03-26 (nr.13) „Jurbarkas. Kovo 8 d. būrio iniciatyva surengtas viengungių ir bevaikių šeimų teismas. Teismo sąstatą sudarė: teismo pirm. teisėjas Korzonas, teismo nariai: gimn. dir. Liesis, mok. Giedraitienė, burm. Misevičius, ūkio banko dir. Sabaliauskas, Vaitkūnienė ir Levėtenas. Kaltintojai: mok. Liesienė, adv. Naividelis ir agron.Stasiulaitis. Gynėjai: insp. Giedraitis, skulp. Gryibas ir Naividelis. Ekspertas — dr. Kilis. Teismas tęsėsi keturias valandas ir pripažino išnagrinėjęs bylą, kad viengungiai vyrai, kurie vien del siauros savimylos ir būdami menkos moralės neveda, nekuria šeimų ir neduoda tautai bei valstybei gyventojų prieauglio, o net dažnai griauja ir esamas šeimas, yra kalti. Taip pat neišteisintos ir bevaikių šeimos, kurios del savo egoistinių sumetimų ir dei žemos moralės vengia turėti vaikų. Pirmieji nutarta atiduoti į darbo stovyklas, o antriesiems atimti pilietines teises, jei vieni ir antri per dvejus metus nepasitaisys. Teismu buvo labai susidomėjusi visa Jurbarko visuomenė.“

1936-05-21 (nr.21) Jurbarkas. Moterų šaulių eilės vis gausėja. Pasibaigus sanitariniams kursams, nutarta tuoj pradėti karinio paruošimo ir sporto kursai. Gražiai praleista motinos diena. Šaulės aplankė sergančias ir vargo prislėgtas prieglaudoje motinas, teikdamos joms dovanėlių ir tardamos raminančių joms paguodos žodžių. Nepamiršo ir mirusiųjų motinų pagerbti. Išvakarėse dalyvavo pamaldose už mirusias motinai. Be to, kapinėse sutvarkė ir papuošė nežinomos pamirštos motinos kapą žalumynų vainiku.

1936-05-21 (nr.21) „Jurbarkas. Būrys pirmą dieną Velykų surengė vakarą. Puikiai suvaidino Čiurlionies „Pinigėlius”, Pelno gauta per 200 litų. Gegužės 10 d iškilmingai paminėtas kan. Tumas-Vaižgantas. Paskaitas laike kun. Bikinas ir Mickevičiūtė.“

1938-03-10 (nr.10) „Jurbarkas. Šįmet būrio šauliai stengiasi visose srityse pasiekti geriausių rezultatų. Ypatingas dėmesys kreipiamas į vidaus susitvarkymą bei narių išsilavinimą. Moterų būrys kiekvieną savaitę be rankdarbių kursų rengia ideologines, istorijos, higienos ir namų ruošos paskaitas. Šauliai ugniagesiai surengė kaukių balių, kuriame dalyvavo įdomių tautiškai apsirengusių kaukių. Labai gražiai atrodė pavergtosios ir nepriklausomos Lietuvos kaukės. Laisvoji Lietuva didinga, o pavergtoji suvargusi, supančiotą. Šaulių choras, nors dar nesenai įsisteigęs, bet sparčiais žingsniais žengia priekin.“

1938-03-31 (nr.13) „Jurbarkas. Būrio šauliai smarkiai ėmė dirbti. Šiais, jubiliejiniais metais, pasiryžome pradėti statyti šaulių namus. Patys šauliai nutarė apsidėti namų statymo mokesčiu, Be to, manoma visokiais budais kreiptis į inteligentiją bei visuomenę, kad lėšomis paremtų. Jurbarke šaulių namai butų savotiška pasienio tvirtovė prieš vokietinimo bangą. Šio darbo drąsiai imamės, kaip jį realizuosime —- ateitis parodys. V. Senulyte.“

1938-09-15 (nr.37) „Jurbarkas. IX-4 d. įvyko šaulių sporto šventė. Šventėje dalyvavo visi kaimyniniai būriai. Atidarė Raseinių rinktinės vadas plk. Liormonas. Laimėję pirmas ir antras vietas gavo dovanų. J.P.K.“

1939-02-09 (nr.6) Jurbarkas. Sausio 22 d. metiniame šaulių moterų būrio susirinkime peržvelgtas praėjusių metų veikimas ir pasitarta apie būsimus darbo planus. Naująją tarybą sudaro: Pališaitytė, Deveikiene, Endrijonienė, Satkevičienė ir Pavinkšnytė. Revizijos komisiją: Malvicienė, Balčytienė ir Povilaitienė – M. P.

1939-11-23 (nr.47) „Lapkričio 18 d. baigėsi daugiau kaip pusantro mėn. trukę sanitarijos ir degazacijos kursai. Kursams suruošti daug pasidarbavo šauliai. Daugumą kursų klausytojų sudarė taip pat šaulės ir šauliai. M. P.“

1939-11-23 (nr.47) „Jurbarko v. gimnazijoje spalio 7 d. įvyko mergaičių šaulių steigiamasis susirinkimas. Mokyt. M. Pavinkšnytė supažindino mergaites su šaulių tikslais ir darbu. Į būrio tarybą išrinktos: pirm. pav. — Irena Norkaitytė -{VIII), Šviet. vad. — Stefa Gudavičiūtė (VIII), ižd. — Antanina Ulendraitė (VIII) ir sekr. — Matilda Karūnaitytė (III). Į kontrolės komisiją išrinktos: Eugenija Zokaitė (VII) ir Joana Martinkaitytė (III). L.N.“

1939-12-14 (nr. 50) „Jurbarkas. Šių metų kariuomenės šventės minėjimą Jurbarke suruošė moterys Šaulės. Vaidinta S. Čiurlionienės „Aušros sūnūs’*. Prieš vaidinimą būrio švietimo vadovė pasakė žodį. Dvi moksleivės šaulės padeklamavo eilėraščių. Gautas 150 lt pelnas nusiųsta Vilniaus rinktinės šaulėms. M. P.“

1940-01-04 (nr.1)Jurbarkas. Gruodžio 17 d. kuopos šaulių susirinkime, kuopos vadas š. psk. Čaplikas apžvelgė kuopos veiklą ir pristatė naujai paskirtą kuopos vadą ats. ltn. A. Sasnauską. Išklausyta lapkričio 29 d. pasakyta Respublikos Prezidento kalba seime, prisimintas „Trimito” prenumeravimasis, namų fondo ir nario mokescių mokėjimas ir uniformavimosi reikalai.

1940-02-01 (nr.5) „Jurbarkas. Sausio 21 d. Jurbarke pirmą kartą gražiai pasirodė Pašvenčio šaulių būrys, vykusiai suvaidinęs 3 v. kom. — Mirtą Činčibiraitę. Š-lė Antadavičiūtė solo padainavo porą lietuviškų dainelių. Tautiniais drabužiais 2 jaunuoliai, gabūs skudutininkai, paskudučiavo keletą liaudies dainelių susilaukdami gausių ovacijų ir buvo priversti kartoti. Jiems skudužiuojant, šešios poros tautiniais drabužiais pašoko tautinių šokių. Visais pasirodymais jurbarkiečiai liko labai patenkinti. A. S.“

1940-02-22 (nr.8) „Jurbarkas. Vasario 4 d. kuopos metiniame susirinkime kuopą sveikino eilė organizacijų ir atskirų asmenų. Kalbėjo kuopos vad. Itn. Sasnauskas ir buv. vad. Čaplikas. Išklausyti iždininko ir revizijos komisijos pranešimai. Priimta ir 1940 m. sąmata. Į tarybą išrinkti J. Šokas, V. Kazlauskas, Liutkus ir Sabaliauskas. J. P. K.“

1940-03-08 (nr.10) „Jurbarkas. Sausio 21 d. būrio metiniame susirinkime būrio vadė pranešė apie būrio 1939 m. veiklą. Priimta 1940 m. sąmata ir darbų planas. Naują tarybą sudaro: pirm. vadė B. Pališaitytė, pirm. pav. M. Pavinkšnytė, ižd.1 P. Malvičienė, Šviet. vad. T. Valiušytė, sekr. J. Šiupšinskaitė. Per užgavėnes šaulės suruošė pobūvi visiems kuopos šauliams ir rėmėjams. Programą atliko tautiniais šokiais, liaudies dainelėmis ir deklamacijomis. M. P. „

Tame pačiame laikraščio numeryje – „Vasario 4 d. šaulių kuopos susirinkime į taryba išrinkti Kazlauskas, Sokas, Liutkus ir J. Sabaliauskas. Įstojo keliasdešimt naujų narių. A.T. „

1940-03-14 (nr.11) „Jurbarkas. Naujoji kuopos taryba intensyviai pradėjo darbą. Kuopos štabas, muitinės v-kui VI. Kazlauskui sutikus, įsikūrė muitinės patalpose. Kariniamrengimui, sportui, susirinkimams. ir kultūrinėms pramogoms ruošti išnuomota erdvi „Saulės“ d-jos salė“.

1940-04-04 (nr.14) „Jurbarkas. Kovo 10 d. kuopos susi rinkime kuopos vadas perskaito kalbas, pasakytas Š- S-gos rinktinių atstovų suvažiavime ir painformavo apie kuopos veiklą. Ta proga perorganizuotas sporto klubas, į kurį įsirašė 23 sportininkai. Į klubo tarybą išrinkti: J. Šokas, P. Kedys, T. Galilionis ir V. Šalčiūnas. Klubui vadovauta š. ats. j . Itn. J. Kačiulis, Tą pat dieną įsteigtas vyrų Šaulių choras iŠ 43 dainininkų. Vadovauja vargonininkas Pocius. Seniūnu išrinktas šaul. J. Būčiūnas.“
1940-04-04 (nr.14) „Jurbarkas. Kovo 12 d. g-jos šaulių mergaičių susirinkime būrio -vadė mokyt. Pavinkšnytė aiškino Šaulių Sąjungos statutą. Šešios mokinės — Šaulės yra išpraktikavusios pašte ir, reikalui esant, gali patarnauti vietiniam susisiekimui, gali pakeisti tarnautojus specialistus.“

1940-04-18 (nr. 16) „Jurbarkas. Balandžio 6 d. šaulių kuopa surengė vakarą su vaidinimais. Gryno pelno gauta apie 400 lt. Kuopos dūdų orkestras naujai perorganizuojamas ir praplečiamas. Orkestre groja 14 žmonių. Vadovauja vargon. J. Pocius.“

1940-05-09 (nr.19) „Jurbarkas. Gegužės mėn, 2 d. šaulių kuopos vyrų choras surengė pirmąjį savo koncertą — vakarą su vaidinimu, dainomis ir deklamacijomis. Koncerte dalyvavo 48 dainininkai. Dirigavo choro vedėjas š. J. Pocius. Koncertas davė gražaus pelno. V. Š-s.“

1940-05-30 (nr.22) „Jurbarkas. Gegužės mėn. 23 d. šaulių kuopos susirinkime apsilankė rinkt, vadas pik. Liormanas, kalbėjęs kiekvienam šauliui svarbiais klausimais. Baigdamas, palinkėjo kuopai sėkmės. V. Š-s.“

Ir paskutinis prieškario „Trimito“ numeris – 1940-06-27 (nr.26) „Jurbarkas. Šaulių kuopa atliko šaudymo pratimus kovos šoviniais. Birželio 16 d. įvyko prizinis šaudymas. Daugiausia taškų išmušė š. Br. Angeleika — 109, š. J. Kačiulis ir š. V. Šalčiūnas — po 100 taškų. Vadovavo kpt. Šalaviejus. V. Š-s.“