Mūsų Jurbarkas. Aukų rinkimas. Esperantininkų būrelis. 155-156 p.

Aukų rinkimas

1920 metais rudenį progimnazijos vyresniųjų klasių mokiniai buvo vieną dieną paleisti ir išsiųsti j kaimus aukų rinkti Lietuvos kariams. Mokiniai su maišeliais išėjo j kaimus. Ūkininkai, tada ir patys mažai teturėdami, aukojo sidabrinius pinigus, šaukštus, žiedus, kas ką vertinga turėjo. Dargaitėlių dvaro savininkė Meisnerytė pažadėjo javų atvežti j Jurbarką.

Vieno mokinio prisiminimas

Esperantininkų būrelis

Iš pradžios šiek tiek istorijos.

Devynioliktojo šimtmečio pabaigoje, šalia daugelio išradimų ir sparčiai plintančios industrijos, žmonių artimesniam bendravimui buvo sudaryta tarptautinė esperanto kalba. Jos tėvas buvo dr. L. L. Zamanhofas, gimęs Balstogėje 1859 metais. Lietuvą jis laikė niekad neužmirštama savo tėvyne. Vienoje (Austrijoje) įsigijęs okulisto specialybę, gyveno ir gydė įvairiose vietose, o taip pat Veisėjuose ir Gardine. Mirė 1917 m. Varšuvoje.

Esperanto kalba greitai plito. Ir Lietuvoje 1890 m. buvo išleistas pirmasis esperanto kalba vadovėlis. Jos mokytis suskato ne tik pavieniai asmenys, bet ėmė rastis ir esperantininkų būreliai.

1920 m. pavasarį toks būrelis įsisteigė ir Jurbarko progimnazijoje. Būrelio pradininkas buvo Jonas Puišys, kuris pirmas susižinojo su esperantininkų centru Kaune ir gavo iš ten naudingos literatūros. Su ta literatūra jis supažindino mane ir kitus savo artimesnius draugus.

Esperanto kalba mums atrodė naudinga ir tuojau pat sutarėme sudaryti tos kalbos mėgėjų būrelį: Steigiamajame susirinkime buvo išrinkta valdyba, į kurią įėjo Jonas Puišys pirmininku, Pranas Petraitis sekretorium ir Pranas Bastys iždininku.

Būrelis susirinkdavo gana dažnai. Protokolai, kasos knyga, susirašinėjimai su centru buvo atliekami esperanto kalba.

Nebuvo tai mums sunku, nes esperanto žodžių daryba ir gramatika labai paprasta. Išmokus keliolika taisyklių, lengvai buvo galima sudarinėti naujus žodžius.

Iš pradžios kurį laiką esperanto kalbos mokėmės gana stropiai. Vėliau kiek apsipratome. Būrelio pirmininkas J. Puišys netrukus išvyko mokytis j Italiją. Į jo vietą atėjo Dzidorius Giedraitis. Neilgai ir mums beteko būti Jurbarke. Vieni išvažiavome mokytis j Raseinius, kiti į Kauną. Paskui apie esperantininkų būrelj Jurbarke neteko girdėti.

Pr. Bastys

Pirmas komentaras

Parašykite komentarą

Jūsų el.paštas nebus rodomas