Mūsų Jurbarkas. Buvusių Jurbarko gimnazijos mokinių pasisakymai. 143-147 p.

Buvusių Jurbarko gimnazijos mokinių pasisakymai

Anų metų įspūdžiai.

Jurbarke. Kauno gatvėje, pietų pusėje, netoli prekyvietės, buvo dideli vartai į kiemą, o tame kieme, rytų pusėje, stovėjo dviejų aukštų mūriniai namai. Tuose namuose 1918 metais rudenj pradėjo savo darbą Jurbarko gimnazija, tada tik dar progimnazija.      *

Iš pradžių tebuvo tik pirmosios trys klasės. Direktorius buvo miškų urėdas Antanas Čerkeliūnas, mokytojai: Petras Čerkeliūnas, kun. Albinas Alseika, Salomėja Stakauskaitė, Albertas Šileris, Jonas Pocius.

Trečiojoje klasėje jau buvo suaugusių mokinių: Zigmas Sabataitis, Jonas Šiaulys, Stasys Gudas, Dzidas Budrys, Juozas Ausiukaitis; jaunesni — Vincas Byla, Stasys Byla, Antanas Pranckaitis, Marytė Pranckaitytė, Jonas Puišys.

Antrojoje klasėje taip pat buvo suaugusių: Antanas Vabalas, Simas Ausiukaitis; jaunesni — Pranas Petraitis, Antanas Sabaliauskas, Pranas Paulauskas, Juozas Tamošaitis, Jonas Daulenskis ir kiti.

Antraisiais metais pradėta ketvirtoji klasė su devyniais mokiniais. S. Gudas ir Dz. Budrys buvo išvažiavę į Raseinius, bet įstojo naujas — Kleopas Matusevičius (dabar K. Girvilas). Šiais 1919-20 mokslo metais direktorė buvo Salomėja Stakauskaitė, daugiau mokytojų: kapelionas ir lotynų kalbos mokytojas kun. Leonardas Gižinskas, lietuvių kalbos Antanas Giedraitis, matematikos Vitalis Sabas, gamtos mokslų Juozas Kasiulaitis, geografijos ir istorijos Petras Čerkeliūnas, vokiečių kalbos Albertas Šileris, dainavimo Jonas Pocius.

1920 – 21 mokslo metais penktoji klasė nebuvo įsteigta, tai tie ketvirtuoliai iškriko: Z. Sabataitis išvažiavo į Kauną, K. Matusevičius į Raseinius. J. Šiaulys išėjo mokytojauti. V. Byla įstojo į kunigų seminariją, A. Pranckaitis — į Dotnuvos žemės ūkio akademiją, kiti išėjo kitur.

Tais 1919 – 20 mokslo metais, kun. L. Gižinsko sumanymu ir rūpesčiu, buvo pradėtas platesnis kultūrinis progimnazijos darbas, būtent: surežisuotas ir pastatytas Kazio Puidos veikalas RŪTŲ VAINIKAS. Vaidinimas buvo kartotas, atnaujintas, pritaikytos dekoracijos, tam tikri kostiumai, rūpestinga režisūra. Tačiau ta teatrinė pradžia nesukūrė Jurbarko gimnazijoje tradicijos, kuri būty tapusi būdingu gimnazijos požymiu, paskatinusiu jurbarkiečių teatralų — dramos rašytojų ir scenos aktorių. Konstantinas Glinskis, broliai Sodeikos. Vladas Baltrušaitis kilo skyrium nuo gimnazijos. Skyrium nuo gimnazijos reiškėsi ir Antanas Giedraitis, nors, kaip pirmiau sakyta, gimnazijoje buvo lietuvių kalbos mokytoju ir vėliau kurį laiką jos direktorium. Ir kiti du rašytojai, Pranas Dom. Girdžius ir Juozas Banaitis, nors ir mokėsi toje gimnazijoje, bet negalima pasakyti, kad gimnazija būtų sudariusi kurias aplinkybes tų dviejų rašytojų talentams pasireikšti.

Muzikos ir dainos menas aiškiau reiškėsi. Jurbarko katalikų bažnyčios vargoninkas Jonas Pocius buvo labai jautrus muzikas, ir kurie kaip iš jo mokinių besireiškė. kaip antai muzikas instrumentalistas ir kompozitorius Vitas Žilius, mažosios scenos solistas Antanas Šabaniauskas, daug dainai žadėjęs Domas Mačiulis, jei ir nebuvo sistemingai Jono Pociaus mokomi ir lavinami, tai bent buvo jo dėmesio centre ir vienaip ar kitaip naudojosi jo pagalba. Pradedant broliais Sodeikomis, Jurbarkas yra davęs nemažai vokalinio meno menininkų.

1920 m. ankstyvą pavasarį gimnazija persikėlė į buvusio Jurbarko dvaro namus, kuriuos „Saulės“ draugija buvo gavusi iš Žemės ūkio ministerijos. Didelis nepatogumas čia buvo, kad klasės buvo išmėtytos dviejuose, o vėliau trijuose ir net keturiuose namuose. Bet dėlto buvusio dvaro parkas buvo labai maloni vieta mokiniams sportuoti, žaisti, vaikštinėti.

„Saulės“ draugija nebuvo finansiniu atžvilgiu stipri, naujų, gimnazijai pritaikytų namų statyti nei tų pačių geriau pritaikyti nesiryžo. Pagaliau, mokinių tėvams susirūpinus, gimnazija buvo suvalstybinta.

Čia rašančiam, kaip pirmiau sakyta, teko Jurbarko gimnazijoje vienerius mokslo metus (1919- 1920) mokytis, o paskiau, 1925-29 metais, būti praktikuojančiu mokytoju.

Jurbarkas buvo neturtingas miestas toli nuo didesnių centrų, žiemos metu sunkiai prieinamas ir sunkiai išeinamas. Vasaros metu kas kita: Nemunu atsiverdavo vandens kelias garlaiviais. Jurbarkui turėti savo gimnaziją vis dėlto buvo reikšmingas dalykas, tariant, miesto pasididžiavimas.

K. Girvilas

 

Pirmas komentaras

Parašykite komentarą

Jūsų el.paštas nebus rodomas


*