Mūsų Jurbarkas. Mokyklos po paskutinio Lietuvos padalinimo. 137-138 p.

ŠVIETIMAS

Švietimo žodžiu šiuo atveju suprantamas mokslas, mokslo šviesa nuo pat mažo vaikučio įžengimo į vaikų darželį ar panašaus lavinimo šeimoje iki universiteto baigimo ir dar platesnių studijų.

Jurbarke jau XVI amžiuje buvo pradžios mokykla. Iš vysk. Motiejaus Valančiaus „Žemaičių vyskupystės” matyti, kad pirmoji parapinė mokykla Jurbarke buvo įsteigta 1557 metais bažnyčios klebono Martyno Hermanavičiaus rūpesčiu. Ir pirmasis mokytojas buvo Hermanavičius. Atrodo, kad nuo to laiko ir nenutrūko švietimo darbas Jurbarko padangėje, tik trūksta žinios, kas toliau buvo mokytojai, kiek buvo mokinių, kas mokyklą išlaikė ir ją globojo.

Mokyklos po paskutinio Lietuvos padalinimo

Per paskutinį Lietuvos padalinimą (1795) Lietuva pateko į Rusijos valdžią. Ir, žinoma, nuo tada rusų valdžiai rūpėjo ne tik valdyti ir išnaudoti Lietuvą, bet ją ir į savo pusę lenkti, ją savaip šviesti ir rusinti, net ir pravoslavinti. Tada rusų valdžiai parūpo ir mokyklos.

Nežinia, kada Jurbarke įsteigta pirmoji rusų mokykla. XIX amžiaus pabaigoje jau nemažai ir lietuvių mokėsi Jurbarko rusų pradžios mokykloje. Lietuviškos mokyklos tada jau nebuvo. Šio amžiaus pradžioje rusų mokykloje dirbo trys mokytojai. Buvo ir žydų mokykla su dviem ar trimis mokytojais.

1907 ar 1908 metais įsteigta Jurbarke ir keturių klasių vidurinė mokykla. Pradžios mokykla praplėsta į šešių skyrių (šešerių metų) mokyklą.

Kai žmonės sujudo šviestis, dar XIX amž. pabaigoje buvo įsteigta dviejų komplektų prad. mokykla Skirsnemunėje ir bene 1907 metais vieno komplekto prad. mokykla Girdžiuose.

Lietuvišką spaudą atgavus (1904), mokyklose mokinių dar padaugėjo, bet rusų valdžia nesiskubino daugiau mokyklų steigti. Jurbarko, Skirsnemunės, Girdžių mokyklų permaža buvo visam valsčiui ir miestui. Daug vaikų negalėjo tų mokyklų lankyti dėl didelių nuotolių ir apsunkinančių išlaidų, dėl to tolimesniuose kaimuose tėvai rūpinosi namie savo vaikus pamokyti skaityti ir rašyti. Kada kur susirinkdavo ir visas būrys vaikų, o pamokydavo juos jau kas nors pats daugiau pasimokęs ir prasilavinęs.

Kai Pirmojo pasaulinio karo metu vokiečiai okupavo Lietuvą, tai ir jiems parūpo savaip apšviesti mūsų tėvynę. Jurbarke įsteigė mokytojams ruošti kursus (1916). Į tuos kursus galėjo patekti Jurbarko keturklasėje mokykloje ar kur kitur pasimokiusieji vyrai ir moterys. Kursai buvo vasariniai, trukę apie porą mėnesių.

Nuo 1916 metų rudens vokiečių švietimo vadovybė įsteigė kelias naujas pradžios mokyklas: vokiečių vaikams Jurbarke ir Žvyriuose, lietuvių— Geišiuose, Miliušiuose (ta pati paskui Lukšiuose), Meškininkuose, Žindaičiuose. Lietuvių mokyklose visi mokslo dalykai buvo dėstomi lietuviškai, bet buvo reikalaujama, kad vaikai būtų pamokyti ir vokiškai.