Mūsų Jurbarkas. Kapinės. 135-136 p.

Kapinės

Jurbarko miesto pakraštyje, prie Imsrės iš dešinės pusės: Romos katalikų, evangelikų – liuteronų ir pravoslavų kapinės. Čia laidojama nuo neatmenamų laikų. Katalikų kapinėse buvo įdomių medinių kryžių.

Už miesto rytinėje pusėje, ant Nemuno kalno — žydų kapinės.

Valsčiaus ribose:

Skirsnemunėje, slėnyje, senosios katalikų kapinės, kiek toliau į rytus — naujosios katalikų, už tų rytų pusėje — evangelikų-liuteronų kapinės. Į vakarus nuo miestelio, ties pat Molyne, prie pat Nemuno vagos ant kalniuko begriūvančios senos kapinės; čia prieš 50 metų dar stovėjo keli pakrypę kryžiai, o kapus jau plovė Nemuno srovė.

Girdžių kapinės: senosios — apie bažnyčią, naujosios rytuose už Mituvos, Gudelių pakraštyje.

Vertimų kapinės Vertimuose, dešinėje pusėje Mituvos.

Pašvenčio kapinės prie Malūnupio (Žirnelio), į šiaurę nuo kaimo, ir šiuo metu čia tebelaidojama, prižiūrimos ir tvarkomos.

Antkalniškių senos kapinės, už 3-4 km nuo Jurbarko į rytus, kairėje pusėje intako, pietų pusėje vieškelio. Prieš 60 metų dar stovėjo ten pakrypęs kryžius, ir buvo žymės kapų.

Kalnėnų senos kapinės už 3 km nuo Jurbarko į vakarus, ant dešiniojo Nemuno kalno.

Lukšių senos kapinaitės vakarų pakraštyje kaimo, ant dešiniojo Antvardės kalnelio, prie Pipiro intako. Prieš 70 metų dar stovėjo vienas pakrypęs medinis kryžius.

Pažėrų senos kapinės Mituvos slėnyje, ties Alsos žiotimis.

Smukučių senos kapinės Pušynaityje, kalnelyje, dešinėje pusėje Mituvos.

Buvę senų kapinių Mantviliuose ir gal kituose dar kaimuose, bet apie jas tikrų žinių negauta.