Mūsų Jurbarkas. Pravoslavų cerkvė. Sinagogos. 134-135 p.

Pravoslavų cerkvė

Mūrinę cerkvę Jurbarke pastatydino Jurbarko majorato valdytojas kunigaikštis Vasilčikovas 1865 metais. Pirmutinė cerkvė čia bus buvusi medinė, bet apie ją aiškių žinių nėra. Vasilčikovo statydintoji mūrinė cerkvė stovėjo šiauriniame rytų parko krašte, nedidelė, bet viduje gana puošni. Į ją melstis eidavo ne tik kunigaikščių šeima, kai Jurbarke vasarodavo, bet ir stačiatikiai valdininkai ir kiti gyventojai, kurių čia mažai tebuvo, o Nepriklausomybės metais dar sumažėjo. Pravoslavams aptarnauti Jurbarke nuolatos gyveno ir pravoslavų kunigas — šventikas. Jis mokyklose pravoslavų vaikams ir tikybos dalykus dėstydavo.

Sinagogos

Žydų bendruomenė Jurbarke įsikūrė senokai, bet 1561 metų miesto inventoriaus sąrašuose jie dar neminimi.

Apie 1936 metus Jurbarke žydų buvo 46 -48% visų gyventojų. Tasai santykis procentais mažai tesikeitė ir vėlesniaisiais metais. Žydai Jurbarke daugiausia vertėsi prekyba, bet buvo ir vienas gydytojas, keli mokytojai, garlaivių, lentpjūvės ir malūno savininkai.

Įvairiose miesto dalyse žydai turėjo 7 sinagogas. Mažosios sinagogos stovėjo įvairiuose žydų gyvenamuose kvartaluose, o dvi didžiosios stovėjo prekyvietės pakraščiuose: naujoji — mūrinė, senoji medinė. Senoji, statyta XVIII amžiuje, buvo laikoma vienu iš didžiausių lietuviškos architektūros paminklų. Vidujiniai šios sinagogos įrengimai taip pat buvo mediniai, smulkaus rankų darbo, lietuvių meistrų padaryti [Iš Lietuvių meno istorijos, P. Galaunės]. Šia sinagoga buvo susidomėjęs vilniškis dailininkas Mykolas E. Andrioli (1836 – 1893) ir ją nupiešęs. Iš lauko ir iš vidaus ji buvo fotografuota Jurbarko lankytojų. Šį meno paminklą 1941 m. vasarą okupacinė vokiečių karo valdžia sunaikino: įsakė žydams, kad jie patys savo rankomis ją sugriautų…

Pirmas komentaras

Parašykite komentarą

Jūsų el.paštas nebus rodomas