Mūsų Jurbarkas. Kiti kaimai. 80-82 p.

KITI KAIMAI

Iš minėtojo XVI amžiaus Lietuvos inventoriaus atpažįstami ir kaikurie kiti kaimai. Juos trumpai paminėsime.

Dainių kaimas turėjo 25 valakus vidutinės žemės ir iš pietų pusės ribojosi su Jurbarko valakais, taigi Dainių sodybos tada yra buvusios dešiniajame Imsrės krante į šiaurę nuo Jurbarko. Dainiai už savo vidutinę žemę didesnius mokėjo mokesčius, pvz., už valaką žemės 12 grašių čyžės.

Dainiuose tada surašytos 34 pavardės; būdingesnes ir paminėsime: Mikas Šukaitis, Stanys Vainaitis, Andrius Dainiškis, Jonas Vaitiekaitis, Stanys Vijenckaitis, Jonas Narvošaitis, Andrius Kubilaitis, Motiejus Žemaitaitis, Motiejus Rimvydaitis, Mikas Jeitutaitis, Viknius Skrembaitis, Motiejus Rimkaitis ir kt.

Paimsrių kaimas galėjo būti dabartinių Klišių vietoje, nes iš pietų ribojosi su Panemunės kaimu ir jurbarkiškių žeme, o iš Į vakarų — su Dainiais. Paimsriai turėjo 12 valakų vidutinės žemės. Būdingesnės gyventojų pavardės: Mačys Gintautaitis, Petras Pryšgintaitis, Mačys Rudzis, Petras Klišaitis, Petras Juškevičius, Andrius Enkaitis, Mykolas Kirkutaitis ir kt.

Pagirių kaimas ribojosi iš šiaurės su karališka giria, iš vakarų — su Paimsriu. Pagiriai turėjo 12 valakų prastos žemės. To kaimo būdingesnės pavardės: Jurgis Gintautaitis, Bernotas Kuišaitis, Baltramiejus Skirtutaitis, Motiejus Žiežmorys, Petras Klišaitis su broliais, Stasius Mačaitis ir kt. Iš Pagirių kaimo galėjo kilti dabartinai Kuturiai.

Pamituvių kaimas ribojosi su Dainiais — iš rytų, su Smukučiais — iš pietų, su giria už Mituvos — iš vakarų, su Meškininkais — iš šiaurės. Šis anų metų Pamituvio kaimas atitinka dabartinių Rukšnių kaimo vietą.

Pamituviai turėjo 5 valakus prastos žemės, o jų gyventojai buvo: Stanys Rukšnaitis su broliu Petru, Jonas Janušaitis, Ramoška Preikerys, Patrikas Žemaitaitis ir kt. Iš Rukšnaičių pavardės galėjo kilti vėlesnis Rukšnių kaimo pavadinimas.

Meškininkų kaimas nurodytas už Pamituvių (Rukšnių) kaimo j šiaurės pusę. Jie turėjo 14 valakų prastos žemės. Jų gyventojai buvo: Simonas Meškininkas, Venckus Stankaitis, Rimdeika Stanaitis, Bartkus Būtrimaitis, Juknius Vėžaitis, Vaičys Šimkaitis, Andriejus Byreikaitis ir kt.

Dar seniau Meškininkuose galėjo būti ir daugiau žmonių pavarde Meškininkai, kurių vardu buvo pavadintas visas kaimas. (O meškininkai — meškų, lokių vedžiotojai.)

Už 75 km nuo Vilniaus į rytus, Ašmenos apskrityje, Smurgainyse senovėje buvo garsi lokių (slaviškai meškų) „akademija“, tam tikra mokykla, kurioje dresiruodavo lokius, o paskui mėgėjai vedžiodavo juos po dvarus ir miestus, išdarinėdami įvairias išdaigas.

Už Meškininkų toliau j šiaurę minimi Mantvilaičiai su 8 valakais vidutinės žemės. Tai yra dabartiniai Mantviliai, tik labiau išsiplėtę ir persiskyrę j Pirmuosius ir Antruosius Mantvilius. Tada Mantvilaičiuose gyveno Jonas Jačaitis, dveji Sutkaičiai, dveji Petrašaičiai, Augutis Mikutaitis ir Juodka Mantvilaitis, iš kurio pavardės gal kilo ir kaimo pavadinimas.

Toliau j šiaurę minimi Viknaičiai, atrodo, dabartiniai Bandzinai. Viknaičiuose gyveno Stanys ir Jakas Viknaičiai, Jokūbas Petravičius ir kt. Jie valdė 8 valakus prastos žemės.

Žindaičių kaime šiaurėje prie Mituvos gyveno ketveri Žindaičiai (Stanys, Šimas, Jurgis ir Jurgelis) ir Martynas Stanaitis. Jie valdė 5 valakus prastos žemės tarp girių.

Dargaičiai su 4 valakais prastos žemės minimi taip pat tarp girių. Šiais laikais čia buvo Dargaitėlių dvaras, tikriau palivarkas, priklausęs Miliušių dvarui.

Miliušaičiai prie Mituvos su 2 valakais prastos žemės. Čia gyveno tiktai Mikas ir Martynas Milašaičiai. Šio amžiaus pradžioje. dešiniojoje pusėje Mituvos, čia buvo Miliušių dvaras, Nepriklausomybės metais paliktas pavyzdingam ūkiui.

Toliau į rytus nuo Miliušaičių — Butrimaičiai prie Mituvos. Butrimų kaimas ir šiais laikais tebėra, tiktai tarp Butrimų ir Miliušių dar yra Naujininkų kaimas.

Visi čia suminėtieji kaimai yra vakarinėje Jurbarko valsčiaus pusėje. Tačiau toje pačioje pusėje tada dar, atrodo, nebuvo Žirniškių, Jokymiškių, Vanaginės. Vajotų. Rauktiškių, Gedžių, Lukšių, Saukų ir kitų. Tose vietose tada dar gožė tankios girios.

Jurbarko valsčiaus rytinės pusės kaimų minėtame Istorijos archyvo [Istorijos archyvas, I tomas, XVI amžiaus Lietuvos inventoriai, surinko K.Jablonskis, išleistas Kaune 1934] sąrašuose nėra. Kai kurie iš jų kitoje vietoje paminėti.

[domu pastebėti, kad daugumas šios srities ano laiko žmonių pavardžių baigėsi galūnėmis -aitis: Bajoraitis, Galminaitis, Eidimtaitis. Rupeikaitis. Klišaitis. Pryšgintaitis ir kt. Būdinga, kad iš žmonių pavardžių, atrodo, yra kilę ir daugumas kaimų pavadinimų.