Mūsų Jurbarkas. Kalnėnų piliakalnis. 61-63 p.

Kalnėnų piliakalnis

Šis nėra vienas, o du šalia vienas kito: vienas didesnis, kitas mažesnis. Juodu pūpso Nemuno lankoje už pusantro kilometro nuo Mituvos žiočių j vakarus. Žmonės juodu vadina bišpiliukais arba pipirkalniais. Didesnysis nuo Nemuno lankos pakilęs apie 8 – 10 m aukštumo ir guli maždaug už 100 m nuo Nemuno vagos. Mažesnysis kone dviem trečdaliais žemesnis už aną, guli šalia pirmojo kelių metrų atstumu šiaurės pusėje. Abu pailgi, galais atsukti j rytus ir vakarus. Iš tolo abu bišpiliukai atrodo kaip du dideli pilkapiai.            _                          .                           ‘

Iš šiaurės ir vakarų apie abu bišpiliukus, atrodo, yra buvęs griovys, kurio vakarinė dalis ir dabar yra žymiai įdubus, o vasaros metu sausai išdžiūsta. Iš rytų pusės įdubimo nežymu arba jis per Nemuno potvynius grynai užpiltas.

Nuo bišpiliukų iki dešiniojo Nemuno kalno — plati lanka. Pagal kalną, beveik nuo pat Mituvos, eina dubus 40 – 60 m platumo slėnys, kurio žemumoje per visą vasarą išlieka nuo pavasario potvynio užsilikęs vanduo. Galimas daiktas, kad čia pagal kalną kada nors tekėjo Nemuno šaka. Žemutinėje to slėnio dalyje, ties kur Nemunas, nutoldamas nuo pietinio savo kranto, pasuka į dešinę, įtaisytas Kalnėnų uostas. To uosto pylimas sulaiko ir slėnio vandenį. Šalia uosto pylimo yra buvęs griovys susitelkusiam slėnio vandeniui nutekėti į Nemuną, bet tas griovys Nemuno potvynių metu uždumiamas.

Kalnėnų kaimas, kurio vardu vadinamai bišpiliukai, prasideda ant kalno, dešinėje Nemuno pusėje.

Kokia Kalnėnų piliakalnio istorija? Iš prof. Jono Yčo girdėta, kad čia buvusi pagelbinė lietuvių pilaitė su 25 vyrų įgula ir vadinosi Kuolainė (senuose raštuose — Kolainė, Colayne). XIII amžiuje ji buvusi kryžiuočių sunaikinta ir daugiau nebuvus atstatyta. Istorikas T. Narbutas XIX a. pradžioje (1805) dar matęs mūrinės pilies liekanas.

Čia pravartu prasitarti, kas neseniai praktiškai patirta. 1928 m. vasarą K. Šimonis ir A. Giedraitis aplankė bišpiliukus ir rado didįjį jau seniai keno kasinėtą. Juodu pasirinko giliausią duobę ir ėmė kasti dar gilyn. Prakasė kelis sluoksnius plukto molio ir sudegusio medžio. Atrodė, pilis buvus kelis kartus statyta ir tiek kartų sudegus. Buvo prisikasta iki pat pagrindinio sluoksnio, supilto iš gelsvo panemunės smėlio. Ant to pagrindinio sluoksnio, atrodo, ir buvo pastatyta pirmoji medinė pilaitė, paskui sudegus, po tos kita, trečia ir dar daugiau. Iš tų sudegusių pilaitės liekanų nebuvo matyti, kad ji būtų buvusi mūrinė. Mūrinė ar iš dalies tokia galėjo būti tiktai paskutinė. Tas liekanas gal ir buvo matęs T. Narbutas. Tiesa, bišpiliuko paviršiuje ir dabar galima rasti smulkių plytų liekanų.

Pagrindinis bišpiliuko sluoksnis nedaug tegalėjo būti pakilęs nuo dabartinės Nemuno lankos (gal tik per vieną – kitą metrą). Tai rodo, kad prieš 700 metų Nemuno lanka buvo žemesnė, o Nemuno vaga gilesnė, nes ant tokio kelių metrų aukštumo pylimo pilis nebūtų statyta, kad pavasariniai Nemuno potvyniai pakyla daug aukščiau. Po kiekvieno pilies sudegimo piliakalnis kilo vis aukštyn. O ir dabar, kai pavasarį Nemunas smarkiai patvinsta, didžiojo bišpiliuko tik viršūnė tekyšo, mažasis visai apsemiamas.

Kalnėnų pilis be abejo daug kartų buvo kryžiuočių pulta. Tik nereikia šios pilaitės tapatinti (identifikuoti) su panašia pilaite ir pilimi, buvusia taip pat Nemuno lankoje ties Veliuona. Apie aną Dusburgas rašo, kad 1290 m. vokiečių magistras Meneke su 500 raitelių ir 2000 pėstininkų atplaukęs laivais ir puolę pilį, kurią gynę Žemaičių vadas Surminas su 120 karių. Ir ta pilis buvusi lietuvių apginta, nors iš visų 120 karių tik 12 vyrų telikę nesužeistų. Aną pilį (Kolainę) ir kitais metais puolę. Pagaliau lietuviai iš jos galutinai pasitraukę, ir vokiečiai ją sunaikinę. Po 1291 metų nėra žinios, kad ana pilis ties Veliuona būtų buvusi atstatyta. O Kalnėnų pilaitė jau anksčiau turėjo būti apleista ir sunaikinta.

Atrodo, tikra žinia bus ta, kad Kalnėnų pilaitė (Kuolainė. Kolainė) tebuvo tik sargybinės paskirties su maža kareivių įgula. Vyriausias jos tikslas galėjo būti — patirti ateinantį priešą iš vakarų, beplaukiant Nemunu ar bežygiuojant pakrantėmis. Iš čia matoma Sudargo pilis. Iš Jurbarko pilies (Bišpilio) Sudargas nematomas: jį dengia ir senovėje dengė didelė giria vakaruose ir žiemos vakaruose. Sudargo ženklą apie besiartinantį priešą matė Kalnėnų pilaitės (Kuolainės) sargyba ir siuntė žinią į Jurbarko pilį. Kalnėnų pilies ženklą matė Antkalniškių ir Skirsnemunės pilėnai; Antkalniškių ir Skirsnemunės pilėnų ženklą matė Narkūnų pilėnai; Narkūnų ženklą — vytėnai ir taip vingių vingiais ligi pat Kauno. Bent taip rodo Nemuno vingiai ir išdėstytos jo pakrantėse ar kalnuose pilys ir sargybų pilaitės.

Ką reiškia mažasis Kalnėnų bišpiliukas? Kokia jo buvo paskirtis? Šis galėjo tarnauti ūkio reikalams. Čia galėjo būti laikomi karių žirgai ir pašaras. Prie jo galėjo būti pristatomos ir pririšamos valtys ir plauksmai potvynių atvejams. 1928 m. ir vėliau nebuvo ženklų, kad mažasis bišpiliukas būtų buvęs kasinėtas.