Jurbarko miestas ir valsčius – pajūrio žemumoje, tik rytų pakraštyje ta žemuma pakyla kiek aukščiau. Pats Jurbarko miestas — Nemuno slėnyje prie Mituvos žiočių. Per vakarinį miesto pakraštį teka Imsrės upė, kuri žemiau miesto įteka į Mituvą.
Didžioji dalis Jurbarko valsčiaus — gryna lyguma, tik vakariniame krašte arčiau Nemuno pasitaiko smėlėtų kalvų.
Upės ir ežerai
Jurbarko valsčiuje nėra ežerų, bet žymėtini keli maži ežerėliai Nemuno lankoje ties Greičiais ir Palėkiais. Toje pusėje kadaise, atrodo, būta Nemuno vagos. o jai pasukus j pietinj šoną, tos vagos neuždumti likučiai virto ežerėliais.
Jurbarko sritis tankiai išvagota upėmis, upeliais, intakais ir intakėliais. Štai jų gausybė:
Antvardaitė, Antvardės kairysis intakas, ateina iš Raudonės valsčiaus, iš rytų.
Antvardė, Mituvos kairysis int., greta Mituvos teka beveik per visą valsčių (ateina iš Raudonės valsčiaus).
Bildelis, ežerėlis ties Palėkių km.
Bravaraitis, Mituvos dešin. int., Žindaičių km.
Čyžvardė, Antvardės kair. int., Lukšių km.
Dauba, Mituvos int., Žindaičių km.
Džiogys, Nemuno deš. int., Rotulių km.
Drangauskinaitė, Žirniškiai.
Elksnaitakis, Mituvos int., Meškininkų km.
Gailupis. Nemuno kair., Skirsnemun. km.
Globys, Mituvos dešin., Bandzinų km.
Gudintakis. Imsrės dešin., Kuturių km.
Gurnupis. Mituvos dešin., Naujininkų km.
Gustintakis, Nemuno dešin., ties Antkalniškių piliakalniu.
Ilginys, ežerėlis ties Palėkiais.
Imsrė, Mituvos kair., teka per visą pietinę dalį valsčiaus ligi pat Mituvos.
Imsrelė, Imsrės kair., Geišių km.
lntakaitis, Mituvos int., Žindaičių km.
Intakas, Nemuno dešin., Skirsnemunė.
Juodakis, Šventosios kair., Žirniškiai.
Juodkupis. Imsrės k., Skirsnemuniškiai I.
Juodšakis, Šventosios kair., Pašventys.
Juodupis, Mituvos dešin., Girdžiai.
Kamė, Mituvos dešin., Vertimai.
Kisieliaus intakas, Mituvos int., Žindaičiai.
Lauktakis, Skirsnemuniškiai.
Malūnežeris, Pašventys.
Mituva, Nemuno dešinysis intakas, pagrindinė Jurbarko srities upė.
Molynės intakas, Nemuno dešin., Antkalniškiai.
Palėkių ežeras, Nemuno lankoje ties Palėkiais.
Palendrynys. ežerėlis Nemuno lankoje ties Palėkiais.
Pėdamė. Mituvos dešin., Antkalniai.
Pipiro intakas, Antvardės dešin., Lukšiai.
Račintakis, Mituvos kair., Dainiai I.
Sėdintakis, Mituvos int., Meškininkai.
Skardupis, Mituvos dešin., Dargaitėliai.
Stervintakis, Girdžiai.
Striugis, ežerėlis Nemuno lankoje ties Palėkiais.
Šaltinaitis, Mituvos dešin., Južai.
Talkotas. Nemuno dešin., Skirsnemunė.
Tidikas, Mituvos dešin., Jokūbaičiai.
Trumpė, Kamės intakas, Mantviliai pagiriniai.
Vajota, Mituvos kair., Vajotai.
Vertimų intakas. Mituvos kair., Vertimai.
Vidauja, Mituvos dešin., Kubiliai.
Žičkaus intakas, Mituvos kair., Mantviliai
Žirnelis, Šventosios kair., Pašventys.
Žvyrelis, ežerėlis Nemuno lank. ties Palėkiais.
Yra nesuminėtų ir daugiau intakų ir intakėlių, įtekančių į Nemuną, Mituvą ir kitas Jurbarko srities upes, bet dažniausiai jie bevardžiai, ir vanduo jais nuteka tik per pavasario paleidimus ar per vasaros liūtis.
Jurbarko girių vakariniame pakraštyje, prie Žirniškių kaimo, yra nedidelė (apie 10 ha) pelkutė, vadinama Drangauskinaitė.
Kaip jau aukščiau sakyta, Jurbarko miestas ir pietinė dalis valsčiaus šliejasi prie didžiausios Lietuvos upės Nemuno. Didžioji Jurbarko valsčiaus upė – Mituva 102 km ilgio, po šios eina Antvardė 46 km ir Imsrė 20 km; Antvardaitė, Imsrelė ir Čyžvardė jau mažosios upelės arba upeliai.
Beveik pačiame viduryje valsčiaus pūpso Dainių pelkė. Apie ją toliau rašoma.
Jurbarko upės pasižymi savo pakilusiais krantais ir kalneliais, tarp kurių tįso žalios lankos, pakrantėmis želia vešlūs karklynai, o Nemuno ir Mituvos šlaitai priaugę ir prigožę medžių: ąžuolų, guobų, skroblų, liepų, klevų, alksnių, lazdynų ir kitų įvairių krūmų. Puošnios savo pakrantėmis Antvardė, Imsrė ir kitos upelės bei upeliai.
Seniau Mituva, Antvardė ir Imsrė buvo žuvingos upės, būdavo žuvies ir mažesnėse upelėse bei intakuose, ypač neršto metu. Paskutiniu laiku teliko žuvingos tik Nemunas ir Mituva bei ežerėliai panemunėje. Nemune ties Skirsnemune, Jurbarku ir žemiau kas metai gausu žiobrių. Vasaros pabaigoje panemunių žvejai, ypač Kalnėnų. Greičių ir Palėkių, jų daug sugaudavo. Iš kitų žuvų tose pačiose vietose pasitaikydavo vėgėlių, mekšrų, ešerių, lydekų, o dar seniau būdavo šamų ir eršketų. Ežerėliuose tarpsta lynai, bet būna ir kitokios žuvies.