Karo lakūnas ir tarpukario futbolo legenda Romualdas Marcinkus

Romualdas Marcinkus, karo lakūnas ir tarpukario futbolo legenda

2004 m. išleista G.Sviderskytės knyga „Uragano kapitonas“. Joje autorė seka prieš 60 metų nužudyto lietuvio karo lakūno Romualdo Marcinkaus pėdsakais – Lietuvoje, Prancūzijoje, Šiaurės Afrikoje, Didžiojoje Britanijoje, Lenkijoje. Talentu, drąsa, sėkme ir skandalais tarpukario Kaune garsėjusio oro žvalgo, futbolininko istorija persmelkta nuotykių romantikos ir paslapčių.

Romualdas Marcinkus gimė 1907 m. liepos 22 d. Jurbarke, policininko Prano Marcinkaus ir Honoratos Kroazės-Marcinkienės šeimoje.

Aviacijos karininko ir futbolininko karjera

Trečio dešimtmečio pradžioje Romualdas persikėlė į Kauną, kur baigė vokiškos aukštesniosios realinės mokyklos šešias klases. Gimnazijoje susidomėjo futbolu: žaidė vokiečių, lenkų futbolo komandose. 1926 m. rugsėjo 10 d. įvykdęs visus stojimo reikalavimus buvo priimtas į Karo mokyklą, o 1927 m. R. Marcinkus įstojo į Kauno LFLS (Lietuvos Fizinio Lavinimo Sąjunga). 1927 m. liepos 27 d. pirmą kartą debiutavo tarptautinėse futbolo varžybose Rygoje, varžybų metu pelnė įvartį.

1928 m. buvo apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu ir iškilmingai prisiekė tarnauti ir ginti Lietuvą. 1929 m. spalio 6 d. jis sėkmingai baigė Pirmojo Lietuvos Prezidento Karo mokyklos XI laidą ir gavo pėstininkų leitenanto laipsnį bei buvo paskirtas į 5-ąjį pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Kęstučio pulką, mokomosios kuopos jaun. karininku.

1930 m. Romualdas Marcinkus žaisdamas Lietuvos rinktinėje iškovojo Pabaltijo futbolo turnyro taurę. Tais pačias metais R. Marcinkus buvo komandiruotas į Vytauto Didžiojo karininkų kursų Aviacijos skyrių. 1931 m. sausio 1 d. pagal Karininkų laipsnių įstatymą leitenanto laipsnis jam buvo pakeistas į jaun. leitenanto laipsnį.

Aviacijos karininko karjerą R. Marcinkus pradėjo 1932 m. gegužės 14 d. baigęs Vytauto Didžiojo karininkų kursų Aviacijos skyrių III laidą, po baigimo iškart buvo perkeltas į Karo aviaciją, ten jam suteiktas II eilės karo lakūno vardas ir paskyrimas į 2 eskadrilę. Dar besimokydamas Vytauto Didžiojo karininkų kursuose R. Marcinkus atliko pirmąjį savarankišką skrydį su Pirmojo Pasaulinio karo lėktuvu Albatros CIII, kuris baigėsi nesėkmingai: pilotui nepavyko tinkamai nutupdyti lėktuvo.

Tais pačias metai jis tapo jau antrą kartą Lietuvos futbolo čempionu – LFLS ketvirtą sykį laimėjo šalies „pirmojo meisterio“ titulą su komandos kapitonu R. Marcinkumi priešakyje.

Romualdas Marcinkus su žmona Aleksandra Lingyte

Aviacijos viršininko iš 2 eskadrilės jis buvo komandiruotas į Mokomąją eskadrilę tobulinti įgūdžių. Romualdo instruktoriumi paskirtas kpt. Klemensas Martinkus, kuris Karo aviacijoje buvo atlikęs daugiausia bandomųjų ir parodomųjų šuolių su parašiutu ir pirmasis 1933 m. pademonstravo uždelstą šuolį. Romualdas tapo jo pasekėju, parašiutizmo instruktoriumi, jis išgarsėjo kaip parodomųjų šuolių meistras. 1933 m. kovo 17 d. Lietuvos Respublikos Prezidento aktu Nr.310 Romualdas Marcinkus buvo pakeltas į leitenantus.

1933 m. birželio 17 d. Kauno prisikėlimo bažnyčioje jis vedė savo gero draugo LFLS futbolo komandos puolėjo Antano Lingio seserį Aleksandrą Lingytę, taip pat perspektyvią sportininkę – LFLS ir Lietuvos moterų krepšinio rinktinės žaidėją.

1934 m. Romualdo Marcinkaus karo piloto karjeroje tapo patys įspūdingiausi: 1934 m. sausio 1 d. išbuvęs ore reikiamą kiekį valandų (vidutiniškai 90 valandų per metus) ir įgavus pilotažo patirties Marcinkui buvo suteiktas I eilės karo lakūno vardas ir jis buvo paskirtas į 2 eskadrilę karo lakūnu, o vasario 9 d. Romualdas paskirtas į Aviacijos mokyklą oro žvalgu. Už sėkmingas tarptautines varžybas su Latvija ir Suomija 1934 m. balandžio 22 dieną LKŽS (Lietuvos kamuolio žaidimo sąjunga) Marcinkų apdovanojo specialiu prizu.

Anbo trijulė virš Romos. 1934 liepos 6-11 d. Šalt. plienosparnai.lt

1934 m. aviacijos viršininkas plk. ltn. inžinierius Antanas Gustaitis organizavo ANBO IV reprezentacinės eskadrilės skrydį aplink Europą, aplankant 12 valstybių sostines. Tačiau 1934 m. birželio 7-osios naktis sujaukė visus planus, dėl nepavykusio valstybės perversmo iš skrydžio dalyvių gretų turėjo pasitraukti kpt. Vladas Morkus ir mjr. Jeronimas Garolis, taip Romualdui Marcinkui atsivėrė galimybė dalyvauti šiame istoriniame skrydyje: jis buvo pakviestas būti kpt. Jono Liorento pilotuojamo lėktuvo oro žvalgu. Birželio 25 d. 10 valandą ryte plk. ltn. A. Gustaičio vadovaujama eskadrilė pakilo iš Kauno ir pasuko šiaurės kryptimi. Įveikę daugiau nei devynių tūkstančių kilometrų maršrutą, aplankę 16 Europos sostinių ir didmiesčių liepos 19-ąją jie sėkmingai pasiekė Kauno aerodromą. R. Marcinkus už nepriekaištingai atliktą jam pavestą darbą buvo apdovanotas Krašto apsaugos ministro padėka ir 5 laipsnio  D.L.K. Gedimino ordinu „už nuopelnus Lietuvos valstybei“, taip pat Čekoslovakijos, Italijos ir Prancūzijos apdovanojimais.

Po šio legendinio skrydžio R. Marcinkus 1934 m. rugpjūčio 29 d. buvo paskirtas Aviacijos sporto ir Fizinio lavinimo skyriaus vadovu, laikinai vadovavo aviacijos puskarininkių klasei, tuo pat metu trumpam buvo komandiruojamas į Mokamąją eskadrilę, ypatingai pasižymėjo, kaip fizinio rengimo specialistas. 1935 m. antrą kartą su Lietuvos futbolo rinktine R. Marcinkus iškovojo Pabaltijo turnyro taurę. Už iškovotą pergalę padėką pareiškė pats aviacijos viršininkas plk. A. Gustaitis. Tais pačias metais tarnyboje sekė pakilimas: 1935 m. rugsėjo 02 d. Romualdas Marcinkus paskirtas Aviacijos mokyklos adjutantu, tačiau atestacijos lape pastebima, jog Marcinkus labiau atsidavęs sportui nei karo tarnybai. 1936 m. liepos 23 d. Respublikos Prezidento aktu Nr. 973 Romualdui Marcinkui suteikiamas Karo aviacijos kapitono laipsnis.

Tačiau tais pačias metais jam sušlubuoja sveikata, organizmas išvargintas nuolatinių įtemtų treniruočių ir varžybų, todėl net 4 mėnesius Romualdas praleido besigydydamas. 1936 m. jis paliko LFLS futbolo komandą ir perėjo į Šančių „Kovą“ su kuria jis tapo jau trečiąjį kartą Lietuvos čempionu, po trumpos pertraukos R. Marcinkus 1937grįžo į Kauno LFLS nors didelių laimėjimų jau nepasiekė, o 1938 m. gegužės 17 d. futbolo mačo metu tarp Lietuvos-Latvijos Rygoje R. Marcinkus patyrė sunkią dešiniojo kelio traumą, po jos gydėsi Karo ligoninėje Kaune, vėliau buvo operuotas Anglijoje, gydėsi Vokietijoje, Čekoslovakijoje, po šios traumos į aktyvųjį sportą nebegrįžo.

Marcinkus buvo vienas geriausių vidurio saugų Baltijos šalyse, kelis kartus jis buvo išrinktas į Pabaltijo geriausių futbolininkų vienuolikes. Marcinkus keturis sezonus buvo žaidžiantis rinktinės treneris, net 30 kartų buvo išrinktas rinktinės kapitonu ir net 41 kartą atstovavo Lietuvai tarptautinėse varžybose.

1937 m. balandžio 2 d. R. Marcinkų paskyrė Karo aviacijos fizinio lavinimo instruktoriumi. Po naujojo paskyrimo Romualdas daugiau dėmesio skyrė tarnybai, dalyvavo šaudymo pratybose Palangoje, kuriose pasirodė puikiai. Tarnybos atestacijos lape be silpnokos sveikatos minima, jog R. Marcinkus daugiau dėmesio skiria tarnybai, tačiau nėra išskirtinių gabumų lakūnas. 1939 m. birželio 18 d. Marcinkus Aviacijos šventės metu pademonstravo įspūdingą uždelstą šuolį su parašiutu, tai buvo visos šventės kulminacija. O 1939 m. rugpjūčio 7 d. Romualdą Marcinkų apdovanojo Lietuvos aviacijos garbės ženklu – „Plieno Sparnai“. Paradoksalu, tačiau po paskatinimo sekė bausmė – 1939 m. rugsėjo 28 d. Karo aviacijos viršininkas brig. gen. A. Gustaitis nubaudžia R. Marcinkus 5 parų areštu namuose, už blogą internuoto vokiečių karininko saugojimą ir priežiūrą. Jau kitą dieną po bausmės 1939 m. rugsėjo 29 d. R. Marcinkus pateikė prašymą Prezidentui, dėl išleidimo į atsargą. Tų pačių metų 7 d. kpt. R. Marcinkus išleidžiamas į atsargą pačiam prašant. Taip staiga pats nutraukia savo 7 metus kurtą ir puoselėtą karo aviacijos lakūno karjerą.

Britanijos Karališkųjų Oro pajėgų kapitonas

Po staigaus pasitraukimo iš karo tarnybos R. Marcinkus staiga ir paslaptingai pasitraukė ir iš Lietuvos. Per Latviją, Švediją nuvyko į Paryžių. Galimas daiktas, jog Marcinkus planavo savanoriu įstoti į Suomijos kariuomenę, kovojančią Žiemos kare prieš SSRS, bet nespėjo. Iš čia, kovo viduryje pasiekė Paryžių ir iškart padavė prašymą priimti į Prancūzijos karines pajėgas. Po ilgo ir varginančio laukimo 1940 m. gegužės 25 d. Prancūzijos Prezidento dekretu jis buvo priimtas į Prancūzijos kariuomenę pėstininku, vėliau pervestas į Prancūzijos karo aviaciją. R. Marcinkus buvo paskirtas į Šatoru aviacijos bazę, iš ten perkeliamas į Tarbo aviacijos bazę. Čia atliko pirmąjį savarankišką skrydį kaip Prancūzijos karo aviacijos lakūnas su mokomuoju biplanu Romano R-82. Tačiau jau birželio 19 dieną su kitais svetimšaliais kariais Marcinkus buvo priverstas trauktis į Alžyrą. 1940 m. birželio 25 d. R. Marcinkus pilnutėliu laivu iš uosto Pro Vendres išplaukė Alžyro link. Vokietijai spaudžiant Prancūzijos valdžią demobilizuoti savo kariuomenę 1940 m. rugpjūčio 12 d. R. Marcinkus iš Prancūzijos kariuomenės buvo paleistas. Čia Romualdas nusprendė tęsti savo žygį ir įgyvendinti norą kariauti, susiradęs bendraminčių nusprendė stoti savanoriu į Didžiosios Britanijos kariuomenę. Po didelių nesėkmių ir nuolatinio vokiečių persekiojimo Romualdas Marcinkus iš Alžyro traukiniu pervažiavo į Maroką, o iš ten 1940 m. rudenį pateko į laisvąjį miestą Tanžerą, iš čia pasiekė Gibraltarą ir atkeliavo į Didžiąją Britaniją. 1940 m. lapkričio 5 d. padavė prašymą priimti į Karališkąsias Oro Pajėgas (ang. RAF- Royal Air Force), kuris sėkmingai buvo patenkintas 1940 gruodžio 24 d. suteikiant jaun. leitenanto laipsnį (ang. Pilot Officer) ir priimant jį į RAF`ą.

Jau 1941 m. sausio 1 d. R. Marcinkus pradėjo treniruotis tinkamai valdyti vienvietį naikintuvą Hurricane (liet.Uraganas). 1941 m. gegužės 1 d. sėkmingai baigęs apmokymus, jis buvo paskirtas į legendinę 1 eskadrilę. Joje buvo suformuotas specialus dalinys naktiniams reidams virš Lamanšo. Ši sudėtinga užduotis buvo pavesta taip pat ir Marcinkui. 1941 m. birželio 20 d. Romualdui buvo itin sėkminga, kaip raporte rašoma jis atakavo priešo lėktuvą, paleidus pora serijų iš kulkosvaidžio vokiečių Liuftvafės naikintuvas ME.109F sprogo ore. 1941 m. pabaigoje R. Marcinkus buvo pakeltas į vyr. ltn. (ang. Flight Officer), o vėliau, jau nelaisvėje, suteiktas kapitono (ang. Flight Lieutenant). Romualdas Marcinkus dešimt kartų kilo pagal skubaus pakilimo signalą, dalyvavo oro erdvės valymuose, lėktuvų grupių kautynėse ir dvikovose, patruliavo virš Lamanšo, lydėjo bombonešius ir pan.

1942 m. vasario 12 d. Lamanšo sąsiauryje vokiečiai vykdė operaciją „Cerberis“ , žvalgybai pranešus apie šią operaciją į oro mūšį pakilo ir R. Marcinkus. Šis mūšis buvo lemtingas. Romualdo Marcinkaus pilotuojamas naikintuvas buvo pašautas ir nevaldomas nukrito į Lamanšo sąsiaurį, lakūnas įrašytas į dingusių be žinios sąrašą, o 1942 m. vasario pabaigoje paskelbtas karo belaisviu.

Pabėgimas iš koncentracijos stovyklos

„Penkiasdešimties“ memorialas prie „Stalag Luft III“; Romualdas Marcinkus- dešinėje. Šalt. wikiwand.com/

Pirmasis R. Marcinkaus sustojimas buvo Durchganslager der Luftwaffe – Tranzitinė Liuftvafės stovykla. Čia gydėsi patirtas traumas, taip pat buvo tardomas vokiečių. 1942 m. birželio mėnesio pradžioje Marcinkus buvo perkeltas į Stalag Luft III – Karo belaisvių nuolatinę Liuftvafės stovyklą Nr. 3. Štai čia R. Marcinkus įsitraukė į slaptą organizaciją „X“. Pradžioje ėjo kalbos patarėjo pareigas, buvo svarbi Padirbinėjimo departamento figūra, puikus patarėjas žvalgybos klausimais. Pasak amžininkų Marcinkus perskaitęs ir išanalizavęs laikraščių nuotrupas sugebėdavo pateikti tikslią informaciją ir nušviesti tikrąją padėtį. Už tai buvo labai vertinamas organizacijos šulų. Vienas didžiausių R. Marcinkaus nuopelnų buvo sudarytas tikslus Reicho geležinkelių grafikas, kuriuo pasinaudojo Didžiojo pabėgimo dalyviai. Pačiam pabėgimui įgyvendinti buvo kasami trys tuneliai po žeme. Tačiau tik vienu tuneliu pavyko pasinaudoti per pabėgimą. Ir štai 1944 m. kovas, pabėgimui viskas paruošta: pasiūti drabužiai, pagaminti pasai, kelionės dokumentai ir žemėlapiai, sukauptos pinigų atsargos. 1944  m. kovo 24 naktį Stalag Luft III paskelbtas aliarmas, po galutinio patikrinimo nustatyta, jog iš stovyklos pabėgo 76 karininkai jų tarpe ir R. Marcinkus. Jau po paros didžioji dalis pabėgėlių buvo sugauti, sėkmingai pasprukti nepavyko ir Romualdui: jau 1944 m. kovo 26 d. su trimis likimo draugais jis buvo sulaikytas Pilos stotyje. Pabėgimas sukėlė didelį atgarsį ir pasipiktinimą Reicho valdžioje. Penkios dešimtys pabėgėlių buvo nubausti mirties bausme už pabėgimą, 1944 m. kovo 29 d. miške prie Prucės miestelio bausmė įvykdyta ir kpt. Romualdui Marcinkui.

Tik 1948 m. R. Marcinkaus palaidojimo vieta buvo identifikuota ir urna su jo palaikais perkelta į britų karių kapines Poznanėje, Lenkijoje. Išikę kaliniai prie „Stalag Luft III“ 1944 m. pabaigoje pastatė memorialą penkiasdešimčiai nužudytų bendražygių.

2018 m. lietuviškai išleisti Paulo Brickhillo atsiminimai „Didysis pabėgimas“. Šioje knygoje autorius pasakoja neįtikėtiną istoriją apie tai, kaip daugiau nei 600 vokiečių stovykloje „Stalag Luft III“ kalinamų belaisvių sutelkė jėgas, kad paspruktų. Pagal šią knygą 1963 m. pastatytas žymus „Oskarui“ ir „Auksiniam gaubliui“ nominuotas filmas „Didysis pabėgimas“ (The Great Escape).

Pelnyti apdovanojimai

Romualdo Marcinkaus pelenai ilsisi kapavietėje Poznanėje, Lenkijoje

Per savo gyvenimą ir net po jo, Romualdas Marcinkus susilaukė ne vieno apdovanojimo: pradedant Lietuvos Nepriklausomybės medaliu (1928), kurį sekė Prancūzijos karo lakūno specialusis ženklas (1934) bei Karo lakūno žvalgo garbės ženklas (1934) ir Čekoslovakijos Baltojo liūto 5 laipsnio ordinas su kardais (1935), po kurių sekė garbingasis DLK Gedimino 5 laipsnio ordinas (1935), vėliau Italijos Karūnos 5 laipsnio ordinas (1935), „Plieno sparnų“ garbės ženklas, aukščiausias apdovanojimas Lietuvos karinėje aviacijoje (1939), Didžiosios Britanijos 1939-1945 žvaigždė, ir baigiant 1939-1945 karo medaliu bei Europos aviacijos žvaigžde už karo metų žygdarbius, kuri buvo įteikta Marcinkaus artimiesiems 2001  m., jau po jo mirties.

Šaltojo karo metais Marcinkus buvo minimas retai, o jo prieškario biografija buvo  perspausdinta tik Lietuvos emigracijos spaudoje, ypač JAV. Šeštajame dešimtmetyje šiuose laikraščiuose pradėjo pasirodyti straipsniai apie Marcinkų. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, susidomėjimas jo istorija išaugo. Dabar jo vardu pavadintos gatvės Vilniuje ir Jurbarke, Jurbarke keliolika metų vyksta mažojo futbolo turnyrai R.Marcinkaus taurei laimėti, atminimo lentele pažymėtas namas, kuriame jis gimė. Karinės oro pajėgos organizuoja tradicines šaudymo varžybas karo lakūno kpt. Romo Marcinkaus pereinamajai taurei laimėti.

Naudota:

Gražina Sviderskytė „Uragano kapitonas“, 2004
Ištraukos iš dokumentinio filmo apie Romualdą Marcinkų www.youtube.com
„Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953“, V tomas
Algirdas Gamziukas „Antanas Norėjo Būti Ore“
Virtuali paroda – su ANBO aplink Europą, www.plienosparnai.lt
lt.wikipedia.org/wiki/Romualdas_Marcinkus_(1907)
„Hurricane Captain“ Romualdas Marcinkus – Pilot, Skydiving Pioneer, http://www.draugas.org/
www.wikiwand.com/en/Romualdas_Marcinkus

 

Pirmas komentaras

Parašykite komentarą

Jūsų el.paštas nebus rodomas