Apie

Jurbarko praeitis sena ir turtinga. Jis minimas Vokiečių ordino kronikose, Lietuvos metraščiuose, dokumentuose, susijusiuose su prekyba, carinės Rusijos valdininkų ataskaitose, nepriklausomos Lietuvos spaudoje. Jurbarko dvarą valdė karalienės ir kunigaikščiai, iš miesto ir jo apylinkių kilę daug garsių meno žmonių, tarpukario politinių veikėjų. Su nostalgija jį prisimena čia užaugę, myli gyvenantys.

Norėtųsi kuo daugiau žinoti ir kitiems papasakoti apie miestą trijų upių santakoj, kaip sakė vienas iš jurbarkiškių – kultūrų ir papročių kryžkelę.

Jurbarkui skirtos kelios knygos. 1976 m. JAV išleista Antano Giedraičio-Giedriaus „Mūsų Jurbarkas“ – ilgesio sparnais sparnuota, kaip taikliai apibūdino Arnoldas Piročkinas.  

Knygą „Jurbarkas. Istorijos puslapiai“, jos sudarytojas prof. Arnoldas Piročkinas, išleista 1996 m., galima pavadinti miesto enciklopedija. Dar viena šio autoriaus knyga skirta miesto gyvenimui tarpukariu: „Jurbarko miesto ir valsčiaus kronika. 1918-1940 metai“. Taip pat jis yra paskelbęs nemažai straipsnių respublikos spaudoje.

Yra išleista knygų apie kraštiečius, fotografijų albumų. Krašto istorijos temomis rašo rajoniniai laikraščiai „Mūsų laikas“ ir „Jurbarko šviesa“, publikuojama ir respublikinėj spaudoj. Kruopščiai ir tyliai dirba kraštotyrininkai, daug įdomaus gali papasakot muziejų darbuotojai, bet dar daug baltų dėmių lieka neužpildytos.

Norisi, kad ši informacija būtų lengvai pasiekiama – internetas tam tinkama vieta. Prie to darbo galėtų prisidėti kiekvienas, šios svetainės lankytojai – taip pat.

Jei turite kuo papildyti tai, kas paskelbta ar galite pasiūlyti savo straipsnį – rašykite komentaruose arba el. paštu jurbarkas.istorija@gmail.com

Antanina Grigienė