1930 m. kun. A. Petraitis sugrįžo į Lietuvą. Jį išlydi J. E. Arkivyskupas P. Būčys (sėdi centre;  Jo dešinėje sėdi kun. A. Petraitis) ir kunigai. Nuotr. iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo.1930 m. kun. A. Petraitis sugrįžo į Lietuvą. Jį išlydi J. E. Arkivyskupas P. Būčys (sėdi centre; Jo dešinėje sėdi kun. A. Petraitis) ir kunigai. Nuotr. iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo.

Jurbarko kraštas išugdė daug iškilių, tautai ir valstybei nusipelniusių asmenybių. Tačiau laikas ir besikeičiančios kartos pamažu dildo jų atminimą, nors jų nuopelnai Lietuvai ir buvo pagerbti.
Jeigu dar tas asmuo buvo kunigas, arba kas už Lietuvos laisvę galvą padėjo, sovietmečiu nė žodžio apie jų nuopelnus nepratarta. Kunigas astronomas Antanas Petraitis (1861-1933) - vienas iš jų. Muziejininko J. Endriusevičiaus žodžiais, „Jis troško Lietuvai šviesos".

Mūsų dienomis žmonės tampa vis labiau išsilavinę, sudėtingesnis gyvenimas pateikia vis naujų žinių. Auga jaunoji karta, besidominti tiek tautos istorija, tiek praeities šviesuoliais bei jų nuveiktais darbais. Jaunimas nori išsamių istorijos faktų, kad galėtų kuo geriau pažinti, o gal net ir pratęsti tėvų ir senelių pradėtus darbus. Tai mūsų augančios asmenybės.
Apžvelgus naujus kun. A. Petraičiui atminti skirtus renginius, 75-osios jo mirties metinės buvo paminėtos 2007 metais. Ta proga kun. A. Petraitis buvo minimas net Trakų Lietuvos istorijos muziejuje, apie kunigą buvo skelbta laikraščiuose ,,Trakų žemė" ir „Voruta". Apie kunigą, savo kilnųjį pašaukimą suderinusį su astronomo mokslininko darbais, rašoma ir internete, tačiau skelbiamus duomenis reikia tikslinti.
Kun. A. Petraičio 75-osioms mirties metinėms paminėti P. Petraitytė-Petraitienė 2007 m. išleido knygą Gyvenimo tikslas, kurioje, remdamasi Lietuvos valstybės centriniame archyve saugomais dokumentais, aprašė kunigo nuveiktus darbus Lietuvos jaunimo labui ir jo žymų palikimą ateities kartoms.
Kun. A. Petraitis, žymus tautinio atgimimo veikėjas, buvo caro valdžios persekiojamas kaip nepatikimas asmuo. 1905 m. išvyko į JAV, kur Čikagoje 25 metus dirbo šv. Juozapo parapijos klebonu, domėjosi astronomija, įkūrė fondą Lietuvai remti. Amerikos lietuviai dosniai aukojo Tėvynės jaunimo švietimui.
Kun. A. Petraitis, būdamas didelis eruditas, astronomijos mokslo entuziastas, matė, kad Lietuvos Universitetui trūksta tobulesnės įrangos. Todėl jis 1907 m. nupirko galingą teleskopą, didinantį 1100 kartų. Tačiau Lietuvoje ilgai negavo vietos observatorijai pastatyti. Tuomet jis laikinai obesrvatoriją pasistatė prie klebonijos ir, suderinęs pašaukimą ir pomėgį, tyrinėjo dangiškąsias erdves ir gamtos paslaptis.
Kadangi teleskopas pagal galingumą buvo antras Ilinojaus valstijoje, kun. A. Petraičio tyrinėjimai sudomino Amerikos mokslininkus. Jie pageidavo atsivesti studentų ir dažnai su jų būreliais apsilankydavo jo obsevatorijoje. Taip ir kunigas kartu studijavo su studentais ir astronomais mokslininkais.
Panemunės (Gelgaudų) pilis ir Zamkaus dvaras Lietuvos valstybei atiteko 1925 metais. Valstybė paskelbė pilį ir dvarą parduodanti varžytynėse. Vieno dvaro nepardavė, nes dvaras buvo pagrindinis pajamų šaltinis piliai remontuoti. Kun. A. Petraitis apžiūrėjo pilį ir nusprendė, kad pilies bokšte galima įrengti observatoriją, pilį atstatyti pagal jos stilių.
Tais pačiais 1925 metais kun. A. Petraitis nupirko dvarą ir pilį dabartiniame Jurbarko rajone. Jis rašė: „Nupirkau varžytynėse per agentus už dosnias lietuvių aukas, mokėdamas didžiausią sumą dėl Lietuvos jaunimo švietimo". Kun. A. Petraitis rašė, kad dabar žemės plote galėsiąs vesti pavyzdingą ūkį, pasitaręs su vyriausybe galėsiąs įkurti žemės ūkio mokyklą. Jis turėjo teisę šį turtą pradėti valdyti nuo 1925 m. balandžio 3 d. (Pirkimo akto nuorašas. Raseiniai, Rej. Nr. 525)
Kun. A. Petraitis į Lietuvą grįžo 1930 m. Jį išlydėjo kunigai ir J. E. Arkivyskupas Petras Būčys (nuotraukoje - sėdi viduryje antroje eilėje iš viršaus; prie Arkivyskupo iš kairės sėdi kun. A. Petraitis ir kunigai.) Iki tol dvarą buvo pavesta prižiūrėti jo broliui Kazimierui. Šio sūnus Zenonas dirbo dvaro valdytoju. Kun. A. Petraičio nurodymu dvare įrengė kambarius ir astronomams.
Čikagoje jau buvo susidaręs būrys kauniečių, norinčių studijuoti ir dėstyti astronomiją Lietuvoje. Kauniečiai jau buvo išsirinkę ir direktorių, nes jau buvo nupirkta įranga observatorijai ir istorinis Zamkaus dvaras su pilimi.
Uždengė pilies stogus, sudėjo grindis, lubas, padarė laiptus, bokšte - atidaromą stogo langą pasižvalgyti po gražų Nemuno slėnį. Kai reikėjo pradėti didelius darbus pilies bokšte, kun. A. Petraitis prašė iškelti iš pilies ten apsigyvenusius valstiečius. Tačiau jam vyriausybė atsiuntė raštą, kad pilis neįtraukta į dvaro pardavimo dokumentus, todėl ji neparduota.
Tuomet kun. A. Petraitis, norėdamas išsiaiškinti, kreipėsi į Švietimo ministeriją ir Universitetą, tačiau pritarimo negavo. Pilyje apsigyvenusių valstiečių šeimų su mažais vaikais vyriausybė neturėjo kur iškelti. Jurbarko rajone gyvenantys jų anūkai teigia, kad „ten gyveno mano seneliai. Nereikėjo kunigui pirkti pilies".
Ministrų komisijos pirmininko išvada skelbė, kad pilis įeina į Zamkaus dvaro centrą tuo atveju, jei kun. A. Petraitis rimtai pasiryžęs suremontuoti pilį ir joje įrengti observatoriją. Tai būsiąs pamatas, kuris mūsų jaunai Alma Mater Universitetui būtinai reikalingas, o pilis be priežiūros sugrius.
Nors pagal dvaro pirkimo dokumentus pilis kun. A. Petraičiui kartu su dvaru buvo parduota, 1926 m. dėl pilies priklausomybės vyko dideli nesutarimai vyriausybėje. Tai įrodo faktas, kad norėta skelbti naują pardavimą. Tačiau 1927 m. lapkričio 22 d. įvykusiame Ministrų Tarybos posėdyje, pirmininkaujant Ministro Pirmininko pavaduotojui, Valstybės kontrolieriui A. Milčiui, dalyvaujant įvairiems atsakingiems asmenims, apsvarstytas Zamkaus dvaro pilies klausimas. Ministrų kabinetas nutarė leisti žemės ūkio ministrui perleisti Zamkaus dvaro pilies griuvėsius be atlyginimo, įrengti juose observatoriją, kuri po kun. A. Petraičio mirties palieka Lietuvos Universitetui. (Lietuvos valstybės centrinis archyvas. Fondo Nr. 923, saugomo vnt. Nr. 544)
Kadangi vis kyla klausimų, kodėl kun. A. Petraitis pilies bokšte neįrengė observatorijos, reikia pasakyti, kad to negalėjo padaryti dėl tuometinės valdžios abejingumo. Apie tai išsamiai paaiškinta knygelės „Observatorijos istorija" straipsnyje „Ad Memorandum". Labai apgailestaudamas ir aštriai kritikuodamas vyriausybę, autorius rašo: „ ...jeigu iš tavo sūnų atsiranda nešinas tau milijoninę įstaigą, tau taip reikalingą..." (Dr. B-za, Kaunas, 1927 m.)
Ši knygelė saugoma M. Mažvydo bibliotekos saugykloje. Bibliotekos administracija tik kun. A. Petraičio giminėms, pateikus pasą ir prašymą, leido pasidaryti saugomos knygelės kopiją turint tikslą parašyti knygą, palinkėjo sėkmės platinti, nes iš tikrųjų trūksta informacijos apie Lietuvos šviesuolių nuveiktus darbus. Ir Lietuvos centriniame valstybės archyve esančioje knygoje ,,Išeivijos ekonominė parama Lietuvai" Vincentas Liulevičius rašo, kad vien Čikagos lietuviai sumetė daugiau kaip 2000 (dolerių). Beveik visi kunigai davė po 100. Kun. A. Petraitis užrašė „Saulės namams" savo observatoriją, vertą 8000 (dolerių). O visą turtą padovanojo vienuoliams.
Dėl Lietuvoje kilusių didelių problemų kun. A. Petraičiui teleskopą reikėjo parduoti. Nupirko tėvai jėzuitai Detroito Universitetui. O kun. A. Petraitis visą savo turtą testamentu padovanojo vienuoliams saleziečiams ir pakvietė juos iš Italijos į Vytėnus kaip į tėvų namus su visu turtu, maistu ir pinigais keliuose užsienio valstybių bankuose, kad įsteigtų saleziečių centrą Lietuvoje. („Lietuvos saleziečių istorija". Kaunas, 2000 m.) Turto dovanojimo vienuoliams saleziečiams testamente kun. A. Petraitis užrašė: „Minėtas turtas turi būti panaudotas Lietuvos tautos apšvietai, katalikų tikėjimo stiprinimui bei platinimui per dvare kuriamas mokyklas."
Ilgai besitęsiantys sprendimai ir prarasta observatorija palaužė kun. A. Petraičio sveikatą. Kunigas mirė 1933 m. vasario 25 d. Buvo palaidotas Skirsnemunės bažnyčios šventoriuje.
Vienuoliai saleziečiai į kun. A. Petraičio padovanotą Zamkaus dvarą atvažiavo 1934 m. Jie 1937 m. netoli pilies ant kalnelio, apsupto tvenkinių ir čiurlenančio upelio, pastatė itališkos architektūros koplytėlę, į kurią, pagerbdami už jiems suteiktas dideles dovanas, iš Skirsnemunės bažnyčios šventoriaus perlaidojo savo fundatoriaus - kun. A. Petraičio - palaikus.
Karo metu kun. A. Petraičio palaikai kunigų rūpesčiu iš koplytėlės perkelti į Skirsnemunės bažnyčios požemį.
Jurbarko rajone saugomas Lietuvai nusipelniusių asmenybių atminimas. Koplytėlė įrašyta į saugomo kultūros paveldo registrą. Skirsnemunės klebonas suderino su J. E. Kauno Arkivyskupu įamžinti kun. A. Petraičio atminimą. Skirsnemunės bažnyčios galinio lango nišoje marmuro lentoje užrašyti jo darbai Lietuvai.
Įamžinant kun. A. Petraičio ir kun. A. Skelčio, vienuolių saleziečių direktoriaus, kurie dirbo jaunimo labui, atminimą, prisidėjo Jurbarko r. savivaldybė ir vienuoliai saleziečiai. Iškeltos atminimo lentos ant kun. A. Petraičio vienuoliams dovanoto istorinio Zamkaus dvaro pastato sienos, pastatytas koplytstulpis.
1940 m. vienuolyną Vytėnuose uždarė. Tik atgavus nepriklausomybę, vienuoliai saleziečiai pastatė bažnyčias Kaune (Palemone) ir Vilniuje. Vienuoliai dirba 7-iose mokyklose su mokiniais, mokiniams sudarytos sąlygos per vasaros atostogas prie ežero pailsėti. Vienuolės saugo ir rūpinasi vaikais, aktyviai dirba su jaunimu, kartu važiuoja į Šiluvą ir kitas istorines Lietuvos vietas.
Prisimenant žymius Jurbarko rajono žmones, svarbu, kad pasakojimai apie juos būtų teisingi. Tuo tarpu kun. A. Petraičio istorija buvo rašoma be archyvinių dokumentų. 2005-2008 metais išleista 5000 egz. leidinių turistams „Panemunės pilis" ir „Panemunės istorija: archeologijos ir meno paminklai. Vadovas". Knygoje kun. A. Petraičio asmenybė ir jo nuopelnai Lietuvai buvo labai sumenkinti. Kas įsigijo šią knygą, 145 ir 147 psl. paskelbti duomenys neatitinka tikrovės. Pvz., rašoma, kad kun. A. Petraičio palaikai vėliau iš koplytėlės buvo grąžinti į kapinaites (neparašyta, į kokias ir kodėl). Tuo tarpu kunigo palaikai niekuomet į kapinaites nebuvo laidojami.
Reikia pasidžiaugti, kad 2008 m. pabaigoje minėtos knygos pakartotiniame 4000 egz. leidime klaidos jau ištaisytos, remiamasi Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomais dokumentais. Šiemet knygos bus platinamos Panemunės pilies lankytojams ir gidams.
Vytėnuose gyvenęs ir dirbęs mokytojas lituanistas Petras Gudas (1929-2001) įkūrė muziejų, kuriame daug kun. A. Petraitį menančių eksponatų - susirašinėjimo su vienuoliais saleziečiais laiškų ir kitų svarbių dokumentų. Yra kun. A. Petraičio nuveiktų darbų katalogas, nuotraukų albumas. Tačiau šalia vienuolių saleziečių nuopelnų reikėtų išsamesnės kun. A. Petraičio ekspozicijos. Tuščias lapo galas - kunigo tikrųjų nuopelnų nutylėjimas - klaidina jaunimą, palieka baltų dėmių ne tik knygoje, bet ir Vytėnų krašto istorijoje.

P. PETRAITYTĖ-PETRAITIENĖ, Vilnius

 

http://www.jurbarkosviesa.lt