1500 metų senumo kapas – po 10 centimetrų žemės sluoksniu

Po 10 centimetrų žemės sluoksniu – maždaug 1500 metų senumo krašto istorija, kurią atveria Jurbarko archeologai. Archeologas  Vytautas Juškaitis sekmadienį kasinėdamas Kazikėnų miške, Nemuno pakrantėje (Viešvilės ir Smalininkų seniūnijų riba) pačią pirmą dieną pirmoje perkasoje rado turtingą merginos ar moters, greičiausiai iš skalvių genties, kapą.

35 metų archeologas Vytautas Juškaitis nurenka papuošalus, kuriuos turės aprašyti ir perduoti muziejui. Jo rankose – 1500 metų senumo segė.
35 metų archeologas Vytautas Juškaitis nurenka papuošalus, kuriuos turės aprašyti ir perduoti muziejui. Jo rankose – 1500 metų senumo segė.

Vytauto spėjimu, moteris palaidota IV-V amžiuje, t.y. senojo geležies amžiaus pabaiga-viduriniojo geležies amžiaus pradžia. Tai jis gali nustatyti pagal tam laikmečiui tipiškas seges, kurias rado kape. Taip jau yra, kad archeologams kapų amžių lengviausia nustatyti pagal monetas, o jei jų nėra – pagal moterų papuošalus, nes jų mados visais laikais keičiasi. Sprendžiant pagal radinių gausumą, palaidota moteris buvo turtinga. Ji palaidota su visais papuošalais, kurie liko savo vietose, nors moters kaulai visiškai suiro. Dvi antkaklės ant kaklo, trys segės prie krūtinės, du kabučiai grandinėlėmis prikabinti prie segių, yla dešiniajame šone prie galvos, septynios apyrankės – ant dešinės rankos 4, o ant kairės – 3, septyni žiedai. Visi papuošalai yra iš vario lydinio. Vytautui pasirodė įdomus galvos apdangalas, kuris papuoštas įvijėlėmis. Jų archeologas suskaičiavo apie 20. Iš viso šiame kape rado apie 40 radinių.

2

„Tie radiniai nėra kažkas ypatinga Lietuvos mastu. Tokių yra daugiau. Bet šis kapas yra turtingas“, – sakė Vytautas. Apie tai, kad mergina ar moteris yra iš skalvių genties, jis sprendžia pagal laidoseną.  Panašių kapų, kurie priklausė skalviams, jis yra matęs dalyvaudamas ekspedicijoje Tauragės rajone.

Kapinyną saugo pasieniečiai

Turtingas kapas atsivėrė nukasus maždaug 10 centimetrų žemės sluoksnį. Anot Vytauto, paprastai žmogus būna palaidotas kur kas giliau – bent 50-60 cm. Paaiškinimas tam yra.  Archeologas girdėjęs, kad netoliese kažkada buvo iškasta duobė, kuriai išlyginti buvo stumiamos žemės. „Trūko tiek nedaug, ir kapas būtų suardytas“, – sakė Vytautas.

Turtinga skalvių mergina ar moteris palaidota su visais papuošalais. Kaulai suiro, papuošalai išliko.
Turtinga skalvių mergina ar moteris palaidota su visais papuošalais. Kaulai suiro, papuošalai išliko.

„Pasisekė“, – šypsosi archeologas, paklaustas, kodėl pasirinko tyrinėti būtent toje vietoje.Vėliau paaiškina, kad pasirinko tyrinėti smėlingą vietą. „Dažniau laidoja smėlyje, nes lengviau kasti duobę“, – aiškino jis.

Jo planuose – per maždaug savaitę ištirti apie 40 kv. metrų plotą. Kelias dienas kasinės vienas, o likusiomis pagelbės du archeologijos studentai savanoriai. Šiuos tyrinėjimus V. Juškaitis atlieka savo lėšomis. Vytautui pirmadienį kasinėti padėjo ir septynmetis sūnus Skomantas. Tarp jo radinių – titnago skeltės ir… žiemoti pasiruošusios vabzdžių lėliukės.

• Kasinėti padeda ir 7-metis sūnus Skomantas, radęs titnaginių dirbinių ir... vabzdžių lėliukių. Už kadro, bet taip pat atvykęs į kasinėjimus, neseniai vienerių metų sulaukęs antras archeologo sūnus Surminas.
Kasinėti padeda ir 7-metis sūnus Skomantas, radęs titnaginių dirbinių ir… vabzdžių lėliukių. Už kadro, bet taip pat atvykęs į kasinėjimus, neseniai vienerių metų sulaukęs antras archeologo sūnus Surminas.

Vytautas juokauja, kad jo atrastasis kapinynas bus labai saugus. Archeologas kasinėja pasienio zonoje, į kurią patekti reikia leidimo iš pasienio užkardos. Teritoriją visą parą stebi pasieniečiai. Už maždaug 100 metrų yra pasieniečių bokštelis, kuriame įrengta kamera. „Visą parą saugo sieną ir kapinyną“, – juokavo jurbarkietis.

Kazikėnų miške jis kasinėja antrus metus. Kasa maždaug per 20-30 metrų nuo tos vietos, kurią tyrinėjo praėjusiais metais, lapkritį. Tuo metu V. Juškaitis aptiko labai nudilusią ir deformuotą XVII– XVIII a. vario lydinio monetą, korozijos paveiktą įmovinį geležinį kirvį, varinę Romos imperijos monetą, lipdytos buitinės keramikos puodo šukę, mezolitinį titnaginį (lancetinį) strėlės antgalį ir mezolito laikų skaldytinio fragmentą. Visai netoli nuo perkasos žemės paviršiuje atsitiktinai aptikta Romos imperijos Faustinos II-osios (161-175 po Kr.) moneta.

Radiniai neliks Jurbarke?

V. Juškaitis visus radinius norėtų atiduoti Jurbarko krašto muziejui, bet abejoja, ar pavyks. Kultūros paveldo departamentas netrukus nustatys naujas taisykles, pagal kurias bus sudarytas sąrašas muziejų, į kuriuos archeologai gali perduoti radinius. Preliminariame sąraše Jurbarko krašto muziejaus nėra. Šiuo metu kaip tik vyksta diskusija. V. Juškaitis parašė el. laišką archeologijos draugijai, siūlydamas Jurbarko krašto muziejų įtraukti į sąrašą, motyvuodamas, kad europinėmis lėšomis muziejus sutvarkė fondus ir turi galimybę radinius saugoti. Archeologas tikisi, kad bus atsižvelgta į jo pasiūlymą.

Praėjusiais metais rastų radinių atsisakė pats Jurbarko krašto muziejus. Aiškino tuo, kad neturi archeologo bei pasiūlė radinius perduoti Panemunės piliai. Taip ir buvo padaryta. Beje, tame muziejų sąraše nėra ir Panemunės pilies. Artimiausias muziejus, kuris tame sąraše yra, įsikūręs Raseiniuose.

„Jei negalėsiu palikti Jurbarke, tuomet atiduosiu muziejui, kuris sukaupęs radinių apie skalvius. Jei tokio nebus – vešiu į Vilnių. Į Nacionalinį muziejų“, – sakė jis.

Entuziastai jau susidomėjo

Radiniais jau susidomėjo. Bet ne Jurbarko krašto muziejaus atstovai, o vietiniai Smalininkų ir Viešvilės kultūros entuziastai. Archeologiniais tyrinėjimais susidomėjusio kultūros centro direktoriaus Arvydo Griškaus planuose – surengti ekspozicijas Smalininkuose ir Viešvilėje, kad su šiais radiniais susipažintų ir kraštiečiai, kviesti Vytautą radinius parodyti bei apie juos papasakoti ir mokiniams. „Čia tikras lobis“, – sakė jis, apžiūrinėdamas tik ką iš žemės iškastus 1500 metų senumo papuošalus, kuriuos Vytautas jam atvežė parodyti pirmadienį.

Tyrimai žada daugiau atradimų. Antradienį po rastos moters kapu, nukasęs maždaug 25 cm žemės sluoksnį, Vytautas rado daug skaldytų titnagų ir keletą buitinės keramikos šukių. Gali būti, kad atsivėrė dar ankstesnių laikų sluoksnis – Akmens amžiaus gyvenvietė. Bet kol kas tai tik spėjimas, kurį reikia patikrinti. Laukite tęsinio.

Per 15 metų – jau 6 kapinynai

Smalininkų ir Viešvilės seniūnijos turtingos archeologinių tyrinėjimų. Per pastaruosius 15 metų Viešvilės ir Smalininkų seniūnijose aptikti 6 kapinynai: Trakų muziejaus archeologas Ugnius Budvydas Viešvilėje surado du kapinynus ir vieną Pagulbiniuose. Iš Viešvilės kilęs archeologas Rytis Šiaulinskas aptiko po vieną kapinyną Naudvaryje ir Viešvilėje. Archeologas iš Vilniaus Linas Tamulynas aptiko kapinyną Smalininkuose. Praeitais metais Vytautas Juškaitis aptiko kapinyną prie Kazikėnų.Taip pat per pastaruosius 15 metų aptiktos dvi senovinės gyvenvietės. Ankstyvuoju geležies amžiumi datuojamą gyvenvietę Naudvaryje aptiko archeologas Rytis Šiaulinskas. Smalininkų kapinyno ribose I tūkst. pr. Kr. – I tūkst. po Kr. gyvenvietę aptiko Marius Petkus. Vėlyvuoju geležies amžiumi datuojamą gyvenvietę Viešvilėje aptiko archeologas Ugnius Budvydas. Artimiausiu metu gali būti aptikta ir daugiau archeologijos objektų, kadangi archeologiniai tyrimai Smalininkų ir Viešvilės seniūnijose bus vykdomi ir toliau.

Apie Vytautą Juškaitį trumpai

Gimė Jurbarke. Mokėsi dabartinėje Naujamiesčio pagrindinėje mokykloje. Archeologijos studijas baigė Vilniaus Universitete. Dirbo archeologinį darbą Valdovų rūmuose, Trakų istorijos muziejuje. Jau 4 metai kaip grįžęs į Jurbarką ir šiuo metu užsiima archeologiniais tyrimais indvidualiai. „Mano įdomiausi tyrinėti archeologiniai objektai, kuriems pats vadovavau, yra Lepelionių piliakalnio papėdės gyvenvietė, Trakų pusiasalio pilies pietvakarinis bokštas, Žagarės XVI a. kapinynas, Mikytų I-ojo tūkstantmečio viduriu datuojama senovės gyvenvietė ir praėjusių metų tyrinėjimai naujai atrasto Kazikėnų kapinyno vietoje“, – vardijo archeologas.

Lina Juškaitienė, 2014 spalio 31 d.  mūsųlaikas.lt