1918 metų vasario 16-ąją atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, pirmą kartą buvo išrinkta Jurbarko miesto taryba ir atkurta Jurbarko savivalda – kai miestą 1795 metais Jekaterina II padovanojo savo favoritui Platonui Zubovui, tuomet panaikinta.

Jurbarko miesto savivaldybės kūrimosi istorija 1918 – 1920 metais yra gana komplikuota, kadangi tuomet besikuriančią Lietuvos respubliką kamavo tiek vidinės ekonominės problemos, tiek sunkus metas dėl nesibaigiančių karų su Lenkija ir Vokietija. Skaityti daugiau...

Jurbarko mieste gyveno įvairių tautų atstovai. Jų mokslo įstaigoms nebuvo taikomos jokios kliūtys veikti. Tad susikūrus Jurbarko savivaldybei, mieste jau veikė po vieną lietuvių, žydų, vokiečių ir rusų mokyklą. Pastarosios dvi buvo įsikūrusios viename pastate, mat nebuvo šių tautinių atstovų vaikų tiek daug, kad būtų kilęs poreikis turėti atskiras mokyklas. Skaityti daugiau...

Susikūrus Jurbarko miesto savivaldybei padėtis Jurbarko mieste buvo nepavydėtina, be įvairių sunkumų miestą kamavo ir plėšikai, vokiečių kareivių išpuoliai, girtuoklystė ir kitos bėdos, tad jau 1918-12-21 buvo pasamdyti pirmieji 2 milicininkai ir milicijos viršininkas. Nepaisant to, kad mieste prieš tai tarnavo 9 vokiečių žandarai, tačiau šie visiškai neatliko gyventojų ir miesto apsaugos.  Skaityti daugiau...

1919-10-21 Raseinių apskrities valdybos įsakymu Nr. 2391 buvo įsteigtas Socialinės Apsaugos skyrius, turėjęs suteikti Ministerijai žinių, kokios rūšies ir kokio dydžio pašalpa reikalinga miesto gyventojams. Mat tuo metu buvo gauti iš Amerikos rūbai, avalynė ir kitas turtas nukentėjusiems nuo karo šelpti.  Socialinės Apsaugos skyriai savo teritorijose privalo rūpintis seniais, invalidais, našlaičiais, elgetomis, ligoniais, bedarbiais, nukentėjusiais nuo karo, tremtiniais ir belaisviais. Skaityti daugiau...

Jau pirmomis dienomis Jurbarko miesto tarybos nariai susidūrė su pagrindine miestą kamuojančia problema: duonos klausimu. Kadangi tuo metu kraštą plėšė ir pasėlius naikino vokiečių kareiviai, Jurbarko mieste ėmė trūkti maisto produktų. Šiam reikalui išspręsti 1920-12-20 buvo sudaryta Duonos komisija, turėjusi surasti būdą, kaip pristatyti į miestą duoną bei kitus maisto produktus, kuriuos pavyktų nupirkti iš lietuvių valstiečių ar pačių vokiečių kareivių. Skaityti daugiau...

Pagrindinį Jurbarko miesto pajamų šaltinį sudarė įvairūs mokesčiai, o išlaidas - mokyklų, kai kurių savivaldybės komisijų išlaikymas, taip pat didelę dalį reikėdavo išleisti rekvizicijos prekių supirkimui, kurias vėliau pristatydavo į Raseinius ar Kauną. Skaityti daugiau...

Nacionalinio Žydų filmų centro (National Center for Jewish Film) archyve saugoma filmuota medžiaga apie tarpukario Jurbarką, Jurbarko miesto žydų šeimas. Įdomi jų atsiradimo istorija. 1903 metais į JAV, Detroitą emigravęs fotografas Benas Craine 1927 metais grįžo į gimtajį miestą Jurbarką ir čia nufilmuotus miesto, savo tautiečių gyvenimo vaizdus parvežė į JAV. Kelios filmų ištraukos patalpintos internete. Skaityti daugiau...