Jurbarko mieste gyveno įvairių tautų atstovai. Jų mokslo įstaigoms nebuvo taikomos jokios kliūtys veikti. Tad susikūrus Jurbarko savivaldybei, mieste jau veikė po vieną lietuvių, žydų, vokiečių ir rusų mokyklą. Pastarosios dvi buvo įsikūrusios viename pastate, mat nebuvo šių tautinių atstovų vaikų tiek daug, kad būtų kilęs poreikis turėti atskiras mokyklas.
Jurbarko miesto savivaldybė joms skyrė finansinę paramą, kuri buvo orientuota į mokytojams atlyginimų priedų mokėjimą, pastatų remontą, inventoriaus supirkimą, malkų pristatymą ir kitus smulkius darbus. Nepaisant to, kad visos mokyklos buvo valstybinės, Švietimo ministerija buvo įpareigojusi jomis rūpintis ir vietos savivaldybėms. Kalbant apie lietuvių mokyklas, pasibaigus I Pasauliniam karui, mieste buvo tik viena lietuvių mokykla, kuri įkurta dar 1870 metais, ir kuri negalėjo sutalpinti visų norinčių joje mokytis. Tai atskleidžia ir Jurbarko apskrities pradžios mokyklų instruktoriaus A. Giedriaus, 1919-03-12 raštas Jurbarko miesto tarybai, kuriame jis teigė, jog Jurbarko lietuvių pradžios mokyklai labai trūksta mokomųjų patalpų. Todėl kai tik bus galima visą namą, kuriame buvo įsikūrę vokiečių žandarai, o kitame jo gale – vokiečių mokykla, su jam priklausančiais trobesiais, kiemu ir daržu paskirti Jurbarko lietuvių pradžios mokyklai. 1919-03-15 A. Giedrius vėl kreipėsi su prašymu į Jurbarko miesto tarybą: „Prie Jurbarko lietuvių pradžios mokyklos, buvusios prieš karą Ministerijos mokyklos, šalia yra nedidelis žemės sklypas, kuriuo mokykla naudojasi, tik šiandiena neaiškios tos žemės sklypo ribos. Prašome Jurbarko miesto tarybą nustatyti lietuvių pradžios mokyklai priklausančio žemės sklypo ribas, kad kol dar neatėjęs pavasaris, mokykla galėtų apsitverti savo žemės sklypą ir paruošti ją naudojimui“.
Be formalių susitikimų ir bendros veiklos pasitaikydavo ir konfliktų tarp Jurbarko miesto mokyklų ir savivaldybės. Kaip antai: 1919-03-20 buvo įteiktas skundas, kuriame teigiama, kad Jurbarko vokiečių pradžios mokyklos mokytojai skundėsi, esą 1919-03-14 Jurbarko miesto Dūmos narys p. Verblauskas atėjęs į mokyklą trukdė pamokas panelės Pokl klasėje, prisistatęs kas toks esąs ir pranešęs, kad Jurbarko miesto taryba siuntusį jį patikrinti ar vokiečių mokykla neturinti per daug suolų. Toks pasipiktinimas visiškai suprantamas, kadangi Jurbarko miesto taryba neturėjo jokios teisės kištis į laikinosios valdžios išlaikomų ir A.Giedriaus priežiūroje esančių mokyklų reikalus, juo labiau be A. Giedriaus žinios. Tačiau reikia pripažinti, jog Jurbarko miesto taryba, tuo ko gero, tik parodo, jog nori vykdyti savo pareigas, norėdama kuo geriau aprūpinti Jurbarke esamas mokyklas, bei kartu kaip finansuotoja turėti tam tikrą galią kontroliuoti, nors teisiškai jos jai ir nepriklauso. Kadangi Jurbarko mieste buvo vienintelė lietuvių pradžios mokykla, ir į ją nesutilpo visi norintys mokytis bei buvo per toli eiti vaikams iš kito miesto krašto, tad 1919-04-12 buvo nutarta statyti antrąją kitame miesto krašte šalia Raseinių gatvės, kur prieš karą buvo įsikūrę rusų kareiviai. Visgi dėl itin stiprios žydų tautinės bendrijos mieste bei jų tvirtų ekonominių ryšių geriausiai švietimas buvo finansuojamas būtent jų mokyklose, kartu skiriant ir daugiausiai mokytojų. Štai pagal 1919-05-22 įrašus, lietuvių, rusų, žydų ir vokiečių mokyklų mokytojų, gavusių algą už 1919-05 mėnesį algų lapus, Jurbarko miesto mokyklose dirbo 10 mokytojų:
-
- Lietuvių mokykloje: 2
- Žydų: 4
- Vokiečių: 3
- Rusų: 1 .
1919 metais mokslo metai Jurbarko mieste prasidėjo rugsėjo 20 dieną. Kadangi dėl pasunkėjusios finansinės padėties nebuvo galimybių pastatyti antrąją lietuvių pradžios mokyklą, nutarta išnuomoti patalpas mokyklai už 36.00 auksinus per mėnesį bei padaryti neatidėliotinai būtiną remontą vokiečių pradžios mokyklai.
Sekančiais, 1920 metais pagrindinis klausimas švietimo reikaluose buvo atlyginimų priedų išmokėjimas mokytojams, kadangi Jurbarko savivaldybėje padaugėjo išlaidų ir ėmė trūkti lėšų. Nepaisant ekonominių sunkumų visgi buvo uždengti nauji stogai lietuvių ir žydų pradžios mokykloms, taip pat perstatytos krosnys, įstiklinti langai, visam kapitaliniam šių mokyklų remontui iš viso buvo išleista 11707.00 auksinų.
1920-06-06 Jurbarke prasidėjo kelių dienų vasaros mokytojų kursai, į kuriuos suvažiavo iš Tauragės, Šakių ir kitų miestų bei kaimų apie 150 mokytojų. Rudeniop prasidėjus naujiems mokslo metams iškilo pagrindinis klausimas – malkų pristatymas į Jurbarko mokyklas, kuris galiausiai buvo išspręstas, pavedant jų pristatymą miesto gyventojams nuo jų laikomų arklių skaičiaus. Tad arklių savininkai turėję 1 arklį mokykloms privalėjo pristatyti po 1 kub.metrą malkų, savininkai turėję 2 arklius – po 2, ir taip toliau. Galiausiai 1920 metais buvo atsisakyta ir priedų mokytojams išmokėjimo, kas tik pasunkino jų padėtį. Galiausiai 1920-12 10-buvo nuspręsta atnaujinti jų mokėjimą.
Nepaisant visos sunkios ekonominės to meto padėties, reikia pripažinti, jog švietimas Jurbarko mieste tikrai nebuvo paliktas nuošalyje ir gaudavo tinkamą finansavimo dalį. Štai pagal 1919 metų biudžetą, jam skirta buvo 28580.78 auksinų suma, kas sudarė 17.45% viso tų metų Jurbarko miesto savivaldybės biudžeto. Tuo tarpu 1920 metais, nepaisant nutraukto mėnesinio mokytojams priedų mokėjimo keletui mėnesių, buvo skiriama 26.34% visų išlaidų iš Jurbarko miesto biudžeto.
Šaltinis http://krastotyra.jnvm.lt