Krikščionybę nešė ir šv.Brunono ainis

1009 metais Lietuvos vardas paminėtas, kai šv. Brunonas apkrikštijo kunigaikštį Netimerą. Po beveik 300 metų į Pabaltijo žemes krikščionybę (tik jau ginklu) nešė šv. Brunono ainis, garsios saksų giminės iš Kverfurto atstovas Meinhardas. Jis 1288 m. tapo tryliktuoju Prūsijos magistru (iki 1299 m.). Būtent šis magistras skalvių žemėje ant Nemuno kranto 1289 m. pastatė pilį, kuri vėliau imta vadinti Ragaine. Ne kartą jis su riteriais buvo įsiveržęs į Lietuvą, puldinėjo Junigedos ir Pieštvės pilis, niokojo Paštuvos bei Gaižuvos apylinkes, puldinėjo  ir Kolainių pilį.

Petras Dusburgietis „Prūsijos žemės kronikoje“ rašo: „1290 viešpaties metais, švento Jurgio kankinio dieną, brolis Meinhardas, magistras, smarkiai užpuolė Kolainių pilį su penkiais šimtais raitelių ir dviem tūkstančiais pėstininkų. Pilyje buvo [jos] vadas Surminas, o su juo 120 karingų vyrų, kurie narsiai priešinosi broliams. Galop visi Pilėnai, išskyrus 12 žmonių, buvo mirtinai sužeisti, kad nuo pilies sienų kraujas tekėjo nelyginant patvinęs liūčių vanduo. Kai pradėjo temti, penki šimtai brolių raitelių, ėjusių sargybą tarp Lietuvos žemės bei šios pilies ir pailsusių nuo ilgo budėjimo, patraukė atgal, keldami didelį šurmulį bei triukšmą, ir taip išgąsdino paprastus karius, kad šie nudūmė prie laivų, manydami, jog artėja priešai. Broliai nieku būdu jų negalėjo sušaukti, nors ne kartą bandė šitai padaryti. Todėl jie turėjo nutraukti apgulą. Neilgai trukus vadas Surminas paliko šią pilį prisiekęs dievų galybe niekad ateityje nelaukti, kol broliai užpulsią kokią pilį.“

Balandžio mėnesio 23 dieną, 1290 metais Kolainių pilies įgula vadovaujama vado Surmino didvyriškai apsigynė nuo vokiečių ordino puolimo.

Panaudota: http://www.baltai.lt