Jurbarko rajonasJurbarko rajonas

Eržvilko Šv. Jurgio bažnyčiaEržvilko Šv. Jurgio bažnyčiaMiestelis įsikūręs kryžkelėje prie Jurbarko-Skaudvilės kelio, trijų rajonų sandūroje: Jurbarko, Raseinių ir Tauragės, kryžkelėje prie Jurbarko-Skaudvilės kelio, Šaltuonos upės dešiniajame krante, kur į ją įteka tik 5 km ilgio Eržvilko upelis. Miestelis yra seniūnijos centras ir paskelbtas urbanistikos paminklu. Namai išsidėstę pagal radialinį planą, visi keliai sueina į miestelio centrą - išlikusią senąją keturkampę aikštę.

Miestelis pavadintas pagal Eržvilko (dar vadinamo Eržvilkais) upelį (Šaltuonos intakas). Skaityti daugiau...

Šilinės smuklėŠilinės smuklė1313 m. kryžiuočių ordino metraštininkas Petras Dusburgietis pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėjo Skirsnemunę. Miestelio apylinkėse buvo lietuvių ir kryžiuočių pilių: į rytus nuo Nemuno dešiniajame krante buvo Bisenos pilis, o kairiajame, netoli Skirsnemunės, kryžiuočiai pastatė Christmemelio pilį.

Toje pačioje kronikoje sakoma, kad 1328 metais Skirsnemunėje taip stipriai sudrebėjo žemė, kad rodėsi, jog sugrius Skirsnemunės pilis, o kryžiuočių vienuoliai išsigandę jau ruošėsi šokti nuo pilies bokšto. Skaityti daugiau...

Karšuvos pakraštyje, Nemuno ir Dubysos santakoje, įsikūręs legendomis apipintas Seredžiaus miestelis. Pasak legendos, Seredžiaus miestelį įkūręs Romos kunigaikštis Palemonas dar Nerono valdymo laikais. Virš miestelio stūkso aukštas piliakalnis, Palemono kapu vadinamas. Ant jo stovėjusi Pieštvės pilis, istoriniuose šaltiniuose minima nuo 1293 metų kaip nuolatinių kovų su kryžiuočiais vieta. Skaityti daugiau...

Raudonės pilis, senas dvaras ir bažnytkaimis stovi dešinėje Nemuno pusėje, apie 4 km žemiau Plokščių, 10 km žemiau Veliuonos, 64 km žemiau Kauno, apie 30 km aukščiau Jurbarko, 34 km j pietus nuo Raseinių, priešais Stulgių kaimą, toje vietoje, kur nedidelis Raudonės upelis įteka j dešinį Nemuno krantą. Šis upelis minimas XIV a. kryžiuočių Vygando Marburgiečio kronikoje ir kryžiuočių kelių aprašymuose 1360, 1366 ir 1420 m.; vadinamas Rodan ir Roddan vardais. Skaityti daugiau...

Dešiniajame Nemuno krante, priešais Gelgaudiškį, 72 km į v. nuo Kauno, yra Gelgaudo pilis, buvo vadinama slavišku vardu Zomkus (Pilis). Apie šią vietą XIII—XIV m. buvo kryžiuočių kronikose minimas Vytenio kiemas (Wythes Hoff); Vytenio pilis greičiausiai buvo įruošta piliakalyje, Vytenio kalne. Ši vieta buvo labai svarbi kovų su kryžiuočiais metu. Istorikai linkę ją sutapatinti su kronikose dažnai minima Bisenos pilimi, kurią Ordinas puolė nuo 1283 m. ir per visą XIV a. Pilis sugriauta 1418 m., nes po Žalgirio mūšio pilys nebebuvo reikalingos Skaityti daugiau...

Veliuona — viena iš seniausių ir reikšmingiausių Lietuvos vietovių, išsistačiusių dešiniajame Nemuno krante, tarp Seredžiaus ir Raudonės, 55 km į šiaurės vakarus nuo Kauno ir 31 km į rytus nuo Jurbarko. Archeologinė praeitis siekia pirmuosius amžius po Kr. Mūsų senieji istorikai romantikai neabejodami jos pradžią priskiria skandinavų ar Palemono laikmečiui. Pagal padavimus pirmoji lietuvių pilis čia pastatyta kunigaikščio Vytenio laikais deivės Veliuonos garbei kaip padėka, laimėjus kovą. Skaityti daugiau...