Rusijos pasienio su Prūsija žemėlapio fragmentas, 1797

Rusijos imperijos pasienio su Prūsijos valdomis Nemuno upe žemėlapio nuo stulpo 181 iki 186 fragmentas, Jurbarko miestas.

Po III Abiejų Tautų Respublikos padalijimo Užnemunė atiteko Prūsijai, didžioji LDK dalis – Rusijos imperijai.  Topografams buvo iškelta užduots kuo greičiau ir kaip galima tiksliau žemėlapiuose atvaizduoti svarbiausius strateginius rajonus. 1795-1797 (ir vėliau) buvo topografuota ir Rusijos imperijos siena, dalinai sutapusi su Nemunu.

Įdomus Rusijos imperijos pasienio su Prūsijos valdomis Nemuno upe žemėlapis (orig. pavadinimas Карта пограничная империи Всероссийской с Прусскими владениями по реке Неману…). Tikėtina, jog žemėlapis buvo leidžiamas atskirais lapais “nuo stulpo xx iki stulpo yy”. Lietuvos teritoriją apėmė 3 šio žemėlapio lapai. Pirmasis atvaizdavo pasienį Nemunu nuo 157 iki 168 pasienio stulpo (nuo Gardino iki Nemunaičio), antrasis nuo 168 iki 180 (nuo Alytaus iki Kauno), trečiasis nuo 181 iki 186 pasienio stulpo (nuo Zapyškio iki Jurbarko).

Žemėlapio kūrėjas Oberkvartirmeisteris primier marjoras ir kavalierius Karlas Lipchartas (Карл Липхарт).
Žemėlapyje atvaizduoti miestai, miesteliai, kaimai, dvarai, bažnyčio, vienuolynai, karčiamos, užeigos, malūnai, įtvirtinimai, pasienio stulpai, pagrindiniai keliai, perkėlos, miškai, upės tiek dešinėje (Rusijos imperija), tiek kairėje (Prūsija) Nemuno pusėje.

Šaltinis: www.maps4u.lt