Fotografas Antanas MickusFotografas Antanas MickusIšradėjas ir fotografas Antanas Mickus gimė 1898 m. Seredžiaus valsčiaus Armeniškių kaime. Jo tėvas Jonas Mickus buvo kalvis, turėjo didelį potraukį technikai, matyt, todėl įsigijo kuliamąją ir aplinkiniams ūkininkams kuldavo javus. 1937 m. jis pasistatė motorinį malūną, o kiek vėliau nusipirko dar ir lokomobilį. A.Mickus nuo mažens buvo labai smalsus vaikas.

Kur mokėsi - nežinia, tačiau skaityti ir rašyti išmoko. 1919-1921 m. jis tarnavo Lietuvos kariuomenės 3-iajame Vytauto Didžiojo pėstininkų pulke. Vedęs persikėlė gyventi į Veliuoną. Fotografuoti pradėjo apie 1925 m., nors fotografo amato niekur nesimokė - buvo savamokslis. Po 1928 m. netoli miestelio centro (buvusioje Dubingių g. Nr. 9, dabar P.Cvirkos g.) pasistatė medinį gyvenamąjį namą, ten įsirengė fotoateljė su tradicinėmis to meto dekoracijomis (gamtos panorama) ir vilnų karšyklą. Antrojo aukšto balkono išorinėje pusėje kabojo iškaba. A.Mickus buvo siuvėjas ir fotografas, o vilnų karšimu rūpinosi žmona.
1932 m. namą perstatė, apkalė jį lentomis (pierais), vieną sieną ir dalį stogo įstiklino, pertvarkė fotoateljė vidų, pakeitė ir iškabą: dabar ant namo sienos iš gatvės pusės didelėmis juodomis raidėmis buvo užrašyta „Fotografija. A.Mickaus“. Be to, jis įsigijo naujų dekoracijų: vienos dekoracijos kairiajame krašte buvo nupiešta dekoratyvinė kolona, laipteliai, vedantys į terasą prie medžiais apaugusio, rūkuose skendinčio upės vingio, dešiniajame - baliustrada, priekyje -žolynai ir gėlės.
Reikalui esant prieš dekoraciją buvo galima pastatyti dar vieną - su nupieštu lengvuoju automobiliu. Ant grindų buvo patiestas raštuotas kilimas, būta ir keleto pintų kėdžių. Pirmame aukšte iš gatvės pusės buvo siuvykla, kitoje pusėje - vilnų karšykla. Likusioje namo dalyje gyveno A.Mickaus šeima: žmona Antanina (g. 1895 m.), duktė Pranutė (g. apie 1922 m.), sūnus Kazys Vytautas (g. 1930 m.). A.Mickaus fotoateljė ilgus metus buvo vienintelė Veliuonoje. Vėliau buvęs A.Mickaus padėjėjas Kazimieras Griūšia atidarė savo ateljė.
  Peržiūrėjus karo ir pokario metais sūnaus išsaugotus per 3000 tėvo stiklo negatyvų (iki 17 x 24 cm dydžio), galima teigti, kad A.Mickus paliko nepaprastai ryškių Veliuonos krašto žmonių ir įvykių vaizdų. Jis fiksavo šaulių, pavasarininkų, jaunalietuvių sambūrius, sporto šventes, fotografavo bažnyčios ir miestelio chorus, kapelą Dzinguliukai, vaidybos būrelio dalyvius, moksleivius, dvasininkus, jaunimą, pirmąjį motociklą, kooperatyvą ir veikiausiai pirmąjį Veliuonoje nusileidusį lėktuvą. 1925 m. liepos 28 d. A.Mickus nufotografavo Gedimino paminklo atidengimo iškilmes ant Gedimino kapo kalno, 1930 m. birželio 29 d. - Vytauto paminklo atidengimą centrinėje miestelio aikštėje, 1930 m. liepos 16 d. - Vytauto Didžiojo paveikslo palydas į Seredžių. Atkreiptinas dėmesys į Vytauto paminklo atidengimo ceremonijos fotografavimo vietą (yra dar viena apie 1932-1935 m. daryta nuotrauka iš tos pačios vietos). Nei Lietuvos, nei užsienio fotografijos istorijoje neteko matyti nuotraukų, kuriose paminklų atidengimas būtų užfiksuotas iš užpakalinės pusės. Nuotraukos buvo išspausdintos to meto periodinėje spaudoje. Prieškaryje Kaune iš A.Mickaus nuotraukų buvo išspausdinta atvirukų, Veliuonos vaizdų bukletas. Autoriaus pavardė nenurodyta.
  A.Mickus fotografavo ir Veliuonos vaizdus. 1932 m. balandžio 6 d. net keliolikoje nuotraukų jis užfiksavo Nemuno potvynį, ledų sangrūdas, iki pat stogų apsemtus namus. Tarp jo negatyvų galima rasti ir Veliuonos panoramą nuo Gedimino kapo kalno (apie 1930 m.), miestelio vaizdą iš Nemuno salos (1925), prieplauką (apie 1930 m.), žmonių susibūrimą prie valsčiaus savivaldybės (1930 m.), po pamaldų besibūriuojančius žmones miestelio centre (apie 1930 m.) ir daugelį kitų vaizdų. Neliko A.Mickaus nepastebėti ir įvairūs veliuoniškių darbai - bulviakasis, cukrinių runkelių nuėmimo talka, javų kūlimas, namo apkalimas lentomis, naujos pradinės mokyklos statyba, šveicariškų sūrių gamyba, baržos statyba, sielių rišimas ir kt.
1940 m. A.Mickus nufotografavo Veliuonos savanorius gaisrininkus su savo plakatais ir J.Stalino bei K.Markso portretais, vietos komunistus ir komjaunuolius, mitinguojančius su V.Lenino ir J.Stalino portretais, žemės dalijimą, Veliuonos valstiečius su raudonąja gurguole - javų duokle valstybei.
Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, 1945 m. pavasarį, netoli Veliuonos ėjo fronto linija. Gyventojai buvo evakuoti, tačiau A.Mickų su šeima paliko, nes rusams buvo reikalingas fotografas. Už fotografavimą kariškiai dažniausiai mokėjo maistu, ir tai padėjo išgyventi pačiu sunkiausiu metu.
1951-1952 m. A.Mickaus namuose rinkdavosi pogrindinės organizacijos „Lietuvos laisvės varpas“ nariai, nes jai priklausė sūnus Kazys Vytautas. Organizaciją susekus, A.Mickus 1952 m. spalio 29 d. sovietinio saugumo buvo suimtas ir nuteistas 25-eriems metams. Iš pradžių buvo kalinamas Šilutės kalėjime, vėliau Kurske. Po J.Stalino mirties buvo amnestuotas ir 1955 m. rugsėjo 15 d. sugrįžo į Veliuoną.
A.Mickus mirė 1973 m. spalio 19 d. Veliuonoje, sulaukęs 75 metų. Palaidotas vietos kapinėse.
1994 m. kraštotyrininko A. Stravinsko pastangomis daugiau kaip 1670 A.Mickaus negatyvų buvo perduota Lietuvos vaizdo ir garso dokumentų archyvui, kita dalis liko pas sūnų Veliuonoje.

Parengta pagal Lietuvos nacionalinio muziejaus pateiktą medžiagą A. Mickaus nuotraukos parodoje „Veliuona 1925-1943“

 

www.muziejai.lt