Mūsų Jurbarkas. Iš kur kilęs Skirsnemunės vardas? 96-97 p.

Iš kur kilęs Skirsnemunės vardas?

Vietos žmonės mano, kad iš buvusio kadaise persiskyrusio į dvi šakas nemuno. Nemunas skyrėsi j dvi šakas, viduryje tų dviejų šakų labai didelė sala, toje saloje kūrėsi gyventojai, pagal persiskyrusj Nemuną ir pasivadino Skirsnemune.

Bet kalbininkas dr. A. Salys [LE. XXIX t.. 122 psl] kitaip aiškina. Skirsnemunės vardas esąs perdirbtas iš ankstesnio sūduviškio vardo Kirsnemunė, sudurto iš prūsiško kirsa, kuris reiškia „ant, aukš, virš“, pridėjus Nemuną, išeina „Antnemunė, Aukštnemunė“.

Numanu, kad vardas Krisnemunė gatėjo ateiti iš kitapus Nemuno kryžiuočių pastatytos pilies, kur dabar vadinamas Narkūnų piliakalnis, o 1313 metais kryžiuočių buvo pastatyta prieš lietuvius pilis ir pavadinta Christmemel. Bet ta pilis raštuose įvairiai buvus rašoma: Kirsmemela (Sembos Kanauninko kronikoje), kituose Ordino šaltiniuose — Kersememel, Kirsmemel. Ir Vytautas Didysis savo vokiškuose laiškuose rašęs Krismemel, Kischmemel. Dėl liaudinės etimologijos tas vardas buvęs perdirbtas j Christmemela, Christmemel, o minėtasis Sembos Kanauninkas kartą parašęs net Christi Memela — Kristaus Nemunas. Lietuvos Metrikoje pasitaiką rašant Kerštomoni ir Skerestomoni, o gudiškai rašytuose inventoriuose—Skirstymoni, Skirstymon. Vokiškai, atrodo, visaip tas žodis buvo kraipomas, o pasitaikė viename 1449 metų akte Skersnemen.

Dr. A. Salys ten pat taria tokią išvadą:

„Taigi šaltinių rašymas rodo, kad dabartinis miestelio vardas yra išriedėjęs iš senesnės lyties Skirsnemunė ir kad greta galėjo būti sakoma ir Skersnemunė. Matyti, pasibaigus karams, panemunėje įsigyvenę lietuviai pirmąjį sūduviško vardo sandą, kaip nesuprantamą, saviškai išsietimologizavo, sujungdami jį su skirti „skilti, plyšti“ ir skersas.“