Dar neseniai istoriografijoje buvo įsigalėjęs požiūris, kad seniausi Lietuvos gyventojai buvo fino-ugrai (suomių, estų ir vengrų protėviai), taip vadinamos Narvos kultūros (ankstyvasis neolitas) žmonės. Ankstyviausi žinomi Narvos kultūros paminklai datuojami 4800 m. pr. Kr. Buvo manoma, kad vėlyvajame neolite, apie 3000 m. pr. Kr. juos išstūmė indoeuropiečiai, virvelinės keramikos ir laivinių kovos kirvių kultūros nešėjai, baltų protėviai. Tačiau pirmieji šiuo suabejojo kalbininkai.
Panagrinėkime keletą Lietuvos vietovardžių. Yra žinoma, kad geografiniai pavadinimai stabiliausiai išlieka vandenvardžiuose, jei tik nėra dirbtinai naikinami, kaip atsitiko Karaliaučiaus krašte.
Štai nuostabus kampelis – Kuršių marios ir apylinkės. O vietovardžiai, mūsų akimis žiūrint, pasitaiko gan keistoki. Ties Rusne, netoli Šyšos upės, atskiros pievos vadinamos: Tulkio Ragas, Meškaragio Sala. Ragas pamaryje – tai į vandenis įsiterpęs sausumos iškyšulys. O šiuo metu tai plati, kiek akys aprėpia, pieva. Padėtis paaiškėjo atlikus durpynų gręžinius. Į rytus nuo paminėtų vietų po durpėmis gausu nendrių šaknų, samanų ir medienos gabaliukų. O link marių, už kelių dešimčių metrų visai kitas vaizdas: po smėlio sąnašomis rasta marių gyventojų – moliuskų kiautelių. Be jokios abejonės, čia kažkada tyvuliavo marių krantas. Tai rodo, kad šiems vietovardžiams tikrai ne mažiau kaip 5500 metų. Keistų, mūsų akimis žiūrint, vietovardžių yra ir marių pakrantėje bei Neringoje. Visiems žinoma Krokų lanka šiuo metu yra marių įlanka. Įdomus ir pats Nidos pavadinimas. Latvijoje, tuoj į šiaurę už Šventosios, yra pelkė vardu Nida, liumpsinti vietoje plačios pratakos, kadaise jungusios senovinį ežerą su jūra. Matyti, kadaise ties dabartine Nida yra buvusi protaka tarp marių ir jūros. Kad ne taip seniai Neringa yra buvusi ne ištisa, žinoma ir iš istorinių šaltinių: prieš 1000 metų toje vietoje kur nerija jungiasi su žemynu yra buvusi protaka o joje vikingų uostas ir prekyvietė.
Tačiau sensacingiausias spėjimas galėtų būti vandenvardžiai Jūra ( prie Tauragės) ir Jūrė (Kazlų Rūda pakaunėje). Dar Kazimieras Būga spėjo, kad šie vandenvardžiai gali būti Joldijos jūros liekana. Ši jūra buvo susidariusi prieš 10 000 metų Baltijos baseine ledyniniam ežerui prasiveržus pro vidurio Švediją. Geologiniai duomenys rodo kaip tik šiose vietose buvus Joldijos jūros krantus. Tiesiog sunku patikėti, jog tai gali būti tokie seni vietovardžiai. Jeigu taip, tai reikia pripažinti, kad poledynmečio medžiotojai, užklysdavę į mūsų kraštą buvo ir baltų protėviai.
Julius Ustinavičius, http://www.spauda.lt/history/kalba/baltai.htm