Jurbarko miesto savivaldybės darbai socialinėje srityje 1918-1920 metais

1919-10-21 Raseinių apskrities valdybos įsakymu Nr. 2391 buvo įsteigtas Socialinės Apsaugos skyrius, turėjęs suteikti Ministerijai žinių, kokios rūšies ir kokio dydžio pašalpa reikalinga miesto gyventojams. Mat tuo metu buvo gauti iš Amerikos rūbai, avalynė ir kitas turtas nukentėjusiems nuo karo šelpti.  Socialinės Apsaugos skyriai savo teritorijose privalo rūpintis seniais, invalidais, našlaičiais, elgetomis, ligoniais, bedarbiais, nukentėjusiais nuo karo, tremtiniais ir belaisviais.

Buvo rūpinamasi Jurbarko miesto vargšais, kuriems buvo dalijamas maistas, rūbai, avalynė ir kitas turtas, mokamos pašalpos. Pašalpos buvo mokamos ir savanorių, kariavusių Lietuvos armijoje, šeimoms. Kartu buvo skirta pinigų neturtingiems savanoriams kelionei ir maistui apmokėti, vykstant į Lietuvos kariuomenės šaukimo vietas. Tai taip pat vykdė Jurbarko socialinės apsaugos komisija.

Savivaldybė iš savo lėšų finansavo ir vargšų, kurie sirgdavo užkrečiamomis ligomis, namų dezinfekciją (metams 3700.00 auksinų), bei jų gydymą miesto ligoninėje. Taip pat buvo nusamdytas etatinis miesto felčeris( per metus 2650.00 auksinų), kuris neturtingus aptarnaudavo bei skirdavo vaistus nemokamai. 1919 02 13 nutarta Jurbarko miesto neturtingų gyventojų gydymą apmokėti savivaldybės lėšomis. Siekiant geriau užkirsti kelią užkrečiamų ligų plitimui, buvo nutarta suremontuoti pirtį bei šalia jos įrengti dezinfekcijos kamerą, tam skirta 9760.00 auksinų. Neturtingi galėjo eiti į ją nemokamai . Kartu Jurbarko miesto savivaldybėje buvo priimtas projektas steigti: prieglaudos namus, ligonines ir sanatorijas bei darbo kolonijas .

Kad suteiktų darbą bedarbiams, Jurbarko miesto savivaldybė organizavo kalkakmenio kasimą, pavesdama šį darbą vietos darbininkų organizacijai, kuriai per metus išmokėjo 11661.00 auksinų, iš kurių grąžinta pinigais 9117.50 auksinų , ir daugiau nei 7000.00 auksinų vertės kalkių, kurios parduotos kitais, 1920 metais . Taip pat buvo grindžiamos, žvyruojamos gatvės, tvarkomi tiltai, taip gerinant miesto susisiekimo kelius bei prisidedant prie nedarbo mažinimo. Buvo sutvarkytos: Vandens, Kalninės, Raseinių gatvės .Tai savo ruožtu buvo vykdymas 1919-05-15 Raseinių apskrities komiteto įsakymo, pagal kurį Jurbarko miesto savivaldybė privalėjo savo lėšomis tvarkyti didžiąsias gatves, o mažesniąsias palikdama kiekvieno namo savininkui sutvarkyti ties savo ruožu.

Nuo 1919-08-26 miesto gyventojams buvo įvedinėjama elektra. Pirmiausia tai galėjo padaryti patys turtingiausi. Tačiau laikui einant buvo tai buvo prieinama ir vidutinio sluoksnio gyventojams. Jurbarko savivaldybė padariusi tyrimą nusprendė nupirkti elektros stotį iš Finansų pramonės ir prekybos ministerijos. 1920-01-28 Finansų pramonės ir prekybos ministerija, atsakydama į Jurbarko miesto savivaldybės prašymą, pranešė, kad elektros stoties parduoti negali, mat tai valstybės prezidento ir ministrų kabineto kompetencijoje. Ministerija gali stotį išnuomoti vienam su puse mėnesiui, nuo 01-25 iki 03-15 imant mokestį iš savivaldybės po 0.35 skatikų nuo kiekvienos kilovatvalandės. Miestui leista imti po 3.00 auksinus nuo 1 kW iš miesto gyventojų. Jurbarko miesto savivaldybę tai tenkino, ir 1920-03-29 buvo sudaryta nuomos sutartis trims metams nuo 1920-01-22 iki 1923-01-22. Už muitinės patalpas, kuriose įsikūrusi elektrinė, savivaldybė mokėjo po 70 auksinų į mėnesį. Jei nuoma ir kiti mokesčiai būtų nesumokėti skirtu laikotarpiu, už kiekvieną uždelstą mėnesį turėjo būti imamas 1% delspinigių nuo įsiskolinimo sumos. Tik ministerijos atstovai turėjo teisę pakeisti mokestį už elektros 1kW.

1919-09-22 Jurbarko miesto savivaldybė ėmėsi dar vieno darbo – apšviesti miesto gatves. Tai buvo pavesta Jurbarko miesto tarybai. Įrengtas apšvietimas 1919-10-13 tarybos nutarimu buvo apmokamas visų gyventojų, kurie naudojosi elektra, paskirstant mokestį vienodai kiekvienam.

Dar vienas iš Jurbarko savivaldybės darbo momentų buvo kova su prostitucija. Nors medžiagos apie tai daug ir nėra, bet iš jos galima suprasti, jog šis verslas buvo gan įsišaknijęs. 1919-08-26 Jurbarko miesto taryba uždraudė paleistuvavimą. Šio įsakymo vykdymą turėjo užtikrinti milicija. Tuo tarpu namų savininkai ir kiti asmenys, pas kuriuos buvo apsistojusios prostitutės, turi jų atsikratyti. Nepaisantys šio įsakymo buvo baudžiami iki 1000.00 auksinų baudos. Nepavykus, tokiu būdu pažaboti šios verslo, buvo imtasi griežtesnių priemonių, ypatingai, kai tarp Jurbarko miesto gyventojų padidėjo sergamumas venerinėmis ligomis. 1920-05-25 buvo sugautos 5 prostitutės ir už 125.00 auksinus garlaiviu išgabentos į Kauną.

Visa ši veikla, skirta sveikatos apsaugai, socialinei gerovei gerinti, pagalbos vargšams teikimas, bedarbystės mažinimo programos bei miesto infrastruktūros gerinimas buvo patys žymiausi Jurbarko savivaldybės nuveikti darbai per 1918 –1920 metus.

Nuo 1920-04-11 iki 1920-12-30 Jurbarko miesto gyventojams buvo išduoti 2112 pasai.

Šaltinis http://krastotyra.jnvm.lt