Straipsnyje apie vyskupo Motiejaus Valančiaus veiklą kultūros žurnale aidai.eu Paulius Jatulis rašo ir apie blaivybės sąjūdžio Lietuvoje pradžią. Ištrauka iš straipsnio:
„1858 m. vasarą vyskupas lankė Palėvenės, Kupiškio ir kitas Aukštaičių parapijas. Kartu vežėsi savo sekretorių Juozą Silvestrą Dovydaitį, Abu ėmė sakyti karštus pamokslus, ragindami žmones keltis iš nupuolimo ir atsisakyti degtinės. Pasiryžusius blaiviai gyventi žmones užrašinėjo į knygas. Apie to darbo pradžią jis pats savo testamentiniame laiške (1875) rašo: „Vienoj kelionėj mana 1858 metusi, apturiejęs ikvviepima Dwases Szwencziauses, idant apsakinieczio blajvvistę, pradiejau skelbti tan doribę ir pats pirmas kieles deszimtis žmonių įrasziau Palavveniej i knigas. Paskiaus draugi su kunigielejs sawa apskielbiau ję po wisą wiskupistę”. Na ir skelbė jis blaivybę visoje vyskupijoje su nepaprasta energija. Vyskupo raginami, kunigai ėmė kurti blaivybės brolijas. Tų pačių metų rugpjūčio 15 d. per Žolinės atlaidus Jurbarko klebonas Mykolas Kervelis per pamokslą kvietė visus savo parapiečius visiškai nustoti gerti degtinę. Žmonės, matyt, jau prieš tai buvo palankiai nuteikti, tai bažnyčioje beveik visi pasižadėjo užlaikyti blaivybę. Buvo atgiedotas Te Deum, ir žmonės pašlakstyti švęstu vandeniu. Ten buvę ir pamatę žmonių užsidegimą, Gaurės ir Kirtimų parapijų klebonai tuojau blaivybę ėmė skleisti savo parapijose. Taigi Jurbarko parapija buvo pirmoji laimingoji, kuri davė pradžią masiniam blaivybės brolijų atsiradimui. Tas sąjūdis tarsi liepsna greitai apėmė visą vyskupiją. “
Na o Br. Kviklys enciklopedijoje „Mūsų Lietuva“ prideda: „Valančiaus blaivybės plėtimas nepatiko nei dvarininkams, nei okupacinei rusų valdžiai. 1859 m. iš degtinės valdžia projektavo Kauno gubernijoje gauti 948.000 rb., o gavo tik 53.000 rb. Dvarininkai su žydais smuklininkais skundė Valančių rusams, kad jis griaunąs seną tvarką ir darąs valdžiai nuostolių. Rusų valdžia greitai gausias blaivybės draugijas uždarė ir ėmė persekioti vysk. Valančių. Vis dėlto Valančiaus skelbtos idėjos paliko žmonėse gilius pėdsakus.“