1905 m. pirmąjį lietuvišką spektaklį Keturakio „Amerika pirtyje“ Jurbarke surengė kompozitorius St. Šimkus ir vargonininkas J. Pocius. Spektaklį stebėjo tada dar gimnazistas Konstantinas Glinskis, vėliau tapęs valstybės teatro režisieriumi.
Iki 1910 m. Jurbarke lietuviškus vakarus organizavo J. Daulianskis, J. Byla, Z. Toliušis, A. Kundrotas, Jurbarko viršaičio Giedraičio sūnūs, knygyno savininko V. Žiliaus dukterys. Vėliau vaidinimus kūrė K. Ambrozaitis, A. Giedraitis, K. Glinskis. 1919 m., Vilnių okupavus lenkams, Jurbarke įsikūrė K. Glinskio vadovaujama Valstybės teatro studija. Taip jurbarkiečiams tapo prieinami profesionalaus teatro pastatymai.
K. Glinskio paskatinta, Jurbarko mėgėjų teatro trupei ėmė vadovauti O. Lukoševičiūtė, po jos J. Stonys, J. Kriaučiūnas. 1954 m. Jurbarko kultūros namų dramos būreliui ėmė vadovauti režisierius Algirdas Pauliukaitis ir Antanas Švedas. Spektaklyje S. Čiurlionienės „Pinigėliai“ režisuotame A. Pauliukaičio, Normantienės vaidmenį suvaidino O. Lukoševičiūtė. 1959 m. po spektaklio E. Raneto „Sūnus paklydėlis” (rež. A. Pauliukaitis) kolektyvui buvo suteiktas liaudies teatro vardas.
Nuo 1980 m. teatre spektaklius ėmė statyti Klaipėdos fakultetų režisūros katedros studentai: P. Narbutas, E. Daugnora, R. Kulikauskas.
1984 m. į teatrą atvyko dirbti šios aukštosios mokyklos absolventė D. Budrytė – Samienė. Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, atsidarius sienoms su Vakarais, jos diplominis spektaklis ( A. Zudermano „Kelionė į Tilžę“ ) dalyvavo Mažosios Lietuvos tema rengiamuose festivaliuose ir šventėse: Olštyne, Mrongowo, Krutyn, (Lenkija), Travemiunde (Vokietija).
1995 m., minint režisieriaus. K.Glinskio 110-sas metines, Jurbarko liaudies teatrui buvo suteiktas Konstantino Glinskio teatro vardas. Teatro spektakliai buvo rodomi įvairiuose festivaliuose Danijoje, Vokietijoje, Rusijoje, Prancūzijoje, Latvijoje. Kolektyvo pastangomis rengiami įvairūs mėgėjų ir profesionalių teatrų projektai, edukacinės programos ir seminarai. Teatro repertuaro pagrindą sudaro panemunės regiono tradicijas ir papročius atspindinti autorių kūryba.
Režisierė D. Budrytė – Samienė yra daugelio pastatymų scenarijaus autorė, pelniusi B.Dauguviečio premiją, apdovanota Didžiojo gintaro ordinu. Jurbarko liaudies teatras – Konstantino Glinskio teatras yra Lietuvos Respublikos Seimo, Žemės Ūkio ministerijos, Klaipėdos universiteto, V.Maknio, Laukuvos seniūnijos premijų laureatas, Lietuvos liaudies kultūros centro nominuotas už įdomiausius 2006 m. ir 2008 m. nacionalinės dramaturgijos pastatymus.
2008 m. teatro aktorė Jūratė Videikienė pelnė nominaciją už geriausią moters vaidmenį, teatro veteranė Birutė Skandūnienė apdovanota respublikine nominacija už nuopelnus Lietuvos mėgėjų teatrui ir t.t.
2009 m. Jurbarko teatro aktoriai – Juozapas Abromavičius, Violeta Greičiūnienė, Violeta Vaznytė-Skridlienė, Alvydas Šimaitis – kartu su 15-ka Lietuvos ir Punsko lietuvių mėgėjų teatru dalyvavo Tūkstantmečio dainų šventėje „Amžių sutartinė”, suvaidino jungtiniame spektaklyje Keturakio „Amerika pirtyje”. Teatro aktoriai dalyvavo Lietuvos kino studijų kuriamuose meniniuose filmuose: „Neatmenu tavo veido” (rež. D. Banionis, LKS), „Vienui vieni” (rež. J. Vaitkus, Daumanto KS). 2009 m. TV režisierius Saulius Beržinis nufilmavo Konstantino Glinskio teatro spektaklį D. Budrytės – Samienės inscenizaciją „…jie mane paliko” ( pagal B. Pūkelevičiūtės romaną „9 lapas”).
Jurbarko K. Glinskio teatras apdovanotas Kazimieros Kymantaitės prizu – angelu, kurio dvasinę išraišką ,,materializavo“ skulptorė J. Kvašytė – už nacionalinės dramaturgijos puoselėjimą.