Greičiai ir Palėkiai
Nuo Kalnėnų kaimo į vakarus, už 7 km nuo Jurbarko, panemunėje šiais laikais yra Greičių kaimas, o dar toliau į vakarus, už 9 km nuo Jurbarko, Palėkiu kaimas. 1561 metų Didžios Lietuvos Kunigaikštystės Jurbarko valsčiaus inventoriaus sąrašuose nei Greičių, nei Palėkių kaimai neminimir, tėra tik lenkiškas pavadinimas Stroza. Ta Stroza karalienės Bonos buvo pavesta Jurbarko bažnyčios klebonui. Tos Strozos minimi trys gyventojai: Romanas Palėkis, Jurijus (Jurgis) Zamešnikas ir Mikalojus Untžventys.
Tai Strozai buvo paskirta 10 valakų vidurinės žemės. Bet iš aprašymo matyti, kad jie naudojosi ir kaikuriais žemės rėžiais tarpgiriuose. Jie turėjo nustatytus mokesčius sumokėti Jurbarko bažnyčios klebonui, o Romanas Palėkis dar įpareigotas buvo ir žvejoti, taigi atrodo, kad jis gyveno arčiau Nemuno ir arčiau ežeriukų, ir šiais laikais tebesančių Nemuno lankoje.
Kas buvo Greičių pradininkas, neaišku. O iš Romano Palėkio pavardės galima spėti, kad bus atsiradę dabartiniai Palėkiai už 9 km nuo Jurbarko ant aukštoko Nemuno kalno. Nuo Palėkių į šiaurę einant, randame Pašventį, kaimą išsidėsčiusį pagal Šventosios upelį. Dešinėje pusėje Šventosios, priešais Pašventį, yra kaimas Antžvenčiai. Tų Antžvenčių pradininkas gal ir buvo anas senovės Mikalojus Untžventys, arba jis pats parėjęs (ar į žentus atėjęs) į kairiąją pusę Šventosios, į minėtąją Sorzą.