Pašventys
Pašvenčio kaimas — už 10 km į vakarus nuo Jurbarko, prie Šventosios upelės, atitekančios iš Klaipėdos krašto, iš vakarų pusės, ir už 3 km nuo Nemuno pasukančios į pietus ir įtekančios j Nemuną. Pats Pašvenčio kaimas — už 2 km nuo Nemuno į šiaurę. Nuo Pašvenčio eina kelias j Tauragę, bet nuo Eičių įbėga į didesnį Jurbarko – Tauragės kelią.
Kažin kada seniau Pašventys, sako, vadinosi Pasvaitai. Ta vieta su Šventosios upele nuo pat senų laikų (1422 m.) skyrė Lietuvą nuo Prūsijos; čia buvo sienos perėjimo ruožas ir muitinė.
Pašventys jau žinomas nuo 1298 metų. Buvusi čia ir pilis, kurioje gyvenęs kunigaikščių kilmės Stanga. Anais 1298 m. kryžiuočių magistras Meinhardas Kverfurtietis su savo kariuomene puolė Pašvenčio pilį, bet susigrūmė su žemaičio Kailimo būriu ir Pašvenčio pilies įgula. Kryžiuočiai buvo atmušti, ir pats jų vadas nuo sunkių žaizdų mirė.
Kurioje vietoje buvo Pašvenčio pilis, žinių nėra. Negirdėti apie ją nė iš Pašvenčio gyventojų [Pašvenčio gyventojo Augusto Orento žodžiais, kiek j pietus nuq kaimo, tarp mokyklos ir Šventosios upės, buvęs kalnelis, iš kurio žvirgždą vežę plentui tiesti. Žvirgždą kasdami, vyrai rasdavę žmonių griaučių ir kalavijų.]
Carų valdymo laikais, kai siena aklinai buvo uždaryta ir stropiai kareivių saugojama, pašventiškiai slapta keliaujantiems į Ameriką ar kitas šalis pagelbėdavo perbėgti sieną, sakydavo — peršokti per griovelį, atseit, per Šventosios upelę, kuri skyrė Prūsiją nuo rusų valdomos Lietuvos. Pašventiškiai pagelbėdavo ir knygnešiams, ėjusiems į Tilžę lietuviškų knygų paimti ir paskui grįžtantiems.
Apie Pašventį ir čia pat už Šventosios esančius (jau Klaipėdos krašte) Smalininkus iš visų pusių nuo senų senovės buvo dideli miškai, plitę nuo pat Ragainės (iš kitapus Nemuno) ir Rambyno (dešinėje pusėje Nemuno) iki pat Tauragės šiaurėje, o į rytus — iki pat Dubysos. Pagonybės laikais tie miškai — Ragainės, Rambyno, Medininkų — buvę vadinami šventieji miškai.
Pašvenčio kaimo pakraštyje prie pušyno dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą buvo įsteigta pradžios mokykla ir pastatytas jai medinis namas vienai klasei ir mokytojui butas. Šią mokyklą lankė tada Pašvenčio, Palėkių, Greičių ir Žirniškių kaimų vaikai, o taip pat ir muitinės tarnautojų vaikai. Ta pati mokykla tebeveikė ir Nepriklausomybės taikais.
Iš Pašvenčio yra kilęs paskutinis Valstybės saugumo departamento direktorius Augustinas Povilaitis. 1940.VI. 15 Sovietams okupuojant Lietuvą, jis pasitraukė į savo tėviškę, o birželio 16 d. jį bolševikai susekė, sovietinės valdžios įsakymu policija suėmė, pristatė į Kauną, ten buvo žiauriai tardytas ir išvežtas į Sovietų Rusiją. 1960 m. parvežtas į Vilnių. Vienas iš pirmiausiųjų Sovietų aukų.