Mūsų Jurbarkas. Spindulys. Ekskursija į Kauną. 151-154 p.

Spindulys

Tokiu vardu progimnazijos mokiniai leido šapirografu spausdinamą laikraštį. Pradėtas leisti 1919 metais, tik neaišku, kaip ilgai jis ėjo.

„Spindulio“ redakcinės komisijos nariai ir bendradarbiai buvo: Konstantinas Bajerčius (slapyvardžiu Sūkurys), Simas Bakšys (Liocių Simas), Vincas Byla (Rekyva), Dzidorius Giedraitis, Pranas Petraitis ir kt. Laikraštuką iliustravo Pranas Paulauskas, vėliau išvažiavęs į Kauno meno mokyklą.

„Spindulio“ bendradarbiai palaikydavo artimus ryšius su Raseinių gimnazijos mokiniais, kurie leido „Atžalą“.

Pr. Basčio ir Dz. Giedraičio prisiminimas

Ekskursija į Kauną

Iš pirmesniųjų progimnazijos metų minėtina vyriausiosios (IV-sios) klasės mokinių ekskursija garlaiviu į Kauną 1921 metais pavasarį. Ekskursijos vadovas buvo kapelionas kun. Leonardas Gižinskas.

Išvažiavome rytą anksti. Iš Jurbarko į Kauną kelionė garlaiviu trukdavo apie 8-9 valandas. Per tiek laiko įdomu buvo pasidairyti į besikeičiančius Nemuno šlaitus ir lankas, į gyventojų sodybas.

Nuvykę į Kauną, sustojome Rotušės aikštėje. Iš čia buvo nurodyta mums nakvynė. Būrelis berniukų nakvojome vienoje valgykloje. Gulėjome kaip kas išmanydami ant suolų ir stalų. Geriau pasisamdyti negalėjome. Kiti buvo išskirstyti kitur.

Rytą pakilę ir pavalgę, tas būrelis ėjome pažiūrėti Kauno. Kad nepaklystumėm, ėjome geležinkelio vėžėmis, kuriomis važiuodavo vieno arklio traukiamas tramvajaus vagonas. Tas tramvajus vežiojo žmones nuo Rotušės aikštės iki geležinkelio stoties. Tai buvo vadinama konkė. Paskui ir mes pavažiavome ta konke. Gaila-buvo to arkliuko, kuris ristele grindiniu kiusnojo per visą miestą. Jo kojos buvo per kelius pakumpusios, išrodė, kad mažai tegauna poilsio.

Visi vėl susitikome Rotušės aikštėje. Iš čia ėjome kitur ko pamatyti. Buvome benediktinių vienuolyne, kurio kapelionas buvo kanauninkas Juozapas Stakauskas. Tada vienuolėms dar tebebuvo galiojanti klauzūra, su pašaliniais žmonėmis jos negalėjo susitikti ir kalbėtis. Mes taip tik pamatėm vienuolyną ir bažnyčią.

Buvome Seime, susitikom su buvusia progimnazijos direktore Salomėja Stakauskaite. Kai taip toli buvom nukeliavę (taip atrodė, kad labai toli), tai susitikti su pažįstama buvusia direktore buvo nepaprastai malonu.

Aplankėm ir Karo muziejų. Viskas buvo įdomu. Pamatėm savanorius, kare smarkiai sužeistus invalidus ir stovinčius uniformuotus Lietuvos karių manekenus.

Aplankę vienuolyną ir Karo muziejų, grįžome į Rotušės aikštę. Iš čia kapelionas kun. L. Gižinskas nusivedė mus pas Maironį, mums jau žinomą poetą ir Kauno kunigų seminarijos rektorių.

Maironis mažai tekalbėjo. Pasakė mums gerą žodį, kad mokomės, šviečiamės. Prisiminė senesnį Kauną. Kai jis mokęsis Kauno gimnazijoje [1873 metais. Red.], tai toje vietoje, kur dabar (1921) Karo muziejus, žmonės karves ganydavę.

Tas apsilankymas buvo trumpas. Mums buvo įdomu pamatyti žinomą poetą, išgirsti jo gyvą žodį.

Paskui jau vėl garlaiviu grįžome atgal į savo Jurbarką.

Pr. Basčio ir Dzidoriaus Giedraičio prisiminimas