Jonas Juškaitis. Aplinkui Giedrių
Poeto, eseisto, jurbarkiškio Jono Juškaičio straipsnyje, paskelbtame knygoje „Lyra ant gluosnio“ – Antanas Giedraitis-Giedrius ir „aplinkui“ – Jurbarkas, toks, kokį jį prisiminė ir Giedraitis; jurbarkiškiai […]
Jurbarko vaizdai garsių dailininkų drobėse
Panemuniai, Jurbarkas ne syk atvaizduoti garsių dailininkų drobėse. Lida Meškaitytė, Antanas Žmuidzinavičius, Elvyras Andriolis, Mstislavas Dobužinskis – tik keletas, apie kuriuos čia rašoma. Lida […]
Prezidento Antano Smetonos sutikimas Jurbarke 1927 metų vasarą
Turbūt nėra Lietuvoje žmogaus, kuris nežinotų Antano Smetonos – pirmojo ir paskutiniojo nepriklausomos Lietuvos prezidento. Neretai visas tarpukario Lietuvos istorijos etapas vadinamas Smetonos Lietuva. 1926 […]
Rožės, pavadintos kunigaikščių Vasilčikovų vardais
Jurbarkas jau nuo XIV a. karališkasis dvaras. Po 1795 m. Jurbarkas atiteko Platonui Zubovui, o nuo 1840 m. perėjo valdžios nuosavybėn. 1846 m. caras Jurbarką […]
1634 m., W.J.Blaeu – Magni Ducatus Lithuaniae
1634 m. išleistas olandų kartografo ir astronomo Willem Janszoon Blaeu (1570–1638) Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis. Po tėvo mirties leidyba užsiėmė jo sūnus Jan Blaeu, apie 1659 m. […]
1770 m. – Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, kartografas T.C.Lotter
Kartografo Tobias Conrad Lotter ( 1717 – 1777 ) sudarytas LDK žemėlapis. Jurbarkas – Žemaitijoj. Visas žemėlapis čia. Šaltinis: https://antique-maps.lt
1739 m. – J.B.Homann. Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji kunigaikštystė
Pavadinimas: “Regni Poloniae Magnique Ducatus Lithuaniae Nova et exacta tabula ad memtem Starovolcy descripta…” Žemėlapyje yra herbas ir leidimo data: 1739 m. Kartografas: Johannas Baptistas Homannas (1664-1724) […]
1768 metų žemėlapis iš Jean Chappe d’Auteroche atlaso
1768 metų žemėlapis iš Jean Chappe d’Auteroche atlaso „Voyage en Sibérie“ rodo maršruto dalį iš Paryžiaus į Sankt Peterburgą. Jis praeina per Lenkiją, Lietuvą, Latviją, Estiją, parodo […]
Surmino piliakalnio istorija nepamiršta
Bišpilio piliakalnis, ko gero, įdomiausius laikus išgyveno, kai čia stovėjo Kolainių pilis, kurios paskutiniu vadu buvo drąsusis Surminas. Jei jis būtų žmogus, greičiausiai primintų šimtametį, […]
Tylieji Nemuno laivai darbininkai – baidokai
Prof. habil. dr. Arnoldas Piročkinas žurnale „Mokslas ir gyvenimas“ 2006, Nr. 3-4 rašo apie laivus, kuriuos dabar retai tepamatysi Nemune – baidokus. Galite skaityti ir pdf […]