Vėliavos įteikimo iškilmės Žydų karių savanorių sąjungos Jurbarko skyriui 1937 m.

Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, sąjungos Jurbarko skyriaus nariai, 1937 spalio 15 d. šaltinis LCVA (https://virtualios-parodos.archyvai.lt/lt/virtualios-parodos/34/lietuvos-zydai-kariai-savanoriai-lcva)

1933 m. buvo įkurta Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, sąjunga. Tai buvo vienintelė tautinių mažumų karo veteranų organizacija Lietuvoje, vienijusi daugumą Lietuvos kariuomenėje nepriklausomybės kovose dalyvavusių žydų karių. Sąjungą įkūrė buvęs Lietuvos kariuomenės karininkas, advokatas J. Goldbergas. Sąjunga nuolatos skatino lietuvių ir žydų suartėjimą: švietė ir lietuvių skaitytojus, rinko pinigus Lietuvos kariuomenei, nuolatos dalyvaudavo valstybinėse šventėse ir minėjimuose. Ji turėjo keliasdešimt regioninių skyrių ir apie 3000 narių, veikė ir Jurbarko skyrius.

Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, sąjungos Jurbarko skyriaus vėliava. 1933 metai. Šiuo metu saugoma Valstybiniame Vilniaus Gaono žydų muziejuje. (šaltinis https://www.jmuseum.lt/lt/naujienos/item/803/)

1935–1940 m. sąjunga lietuvių ir žydų kalbomis leido savo laikraštį „Apžvalga“, kurio tiražas siekdavo iki 6000 egzempliorių. Jo puslapiuose, be žydų bendruomenės naujienų, buvo spausdinami tekstai apie Lietuvos ir Lietuvos žydų istoriją, jų indėlį kovose dėl nepriklausomybės. 1937 m. spalio 10 dienos laikraštyje  rašoma apie vėliavos įteikimo iškilmes Jurbarke. Galite skaityti pdf  formatu. Toliau – to straipsnio tekstas.

Didžioji lietuvių-žydų vienybės diena

„Tautos diena“ Jurbarke. – Vidaus Reikalų ministeris gen. Čaplikas įteikia vėliavą Jurbarko Ž. K. S. skyriui. P. Ministerio kalba apie lietuvių-žydų santykius. Ž. K. S. pirmininko adv. J. Goldbergo atsakymas. — Prof. I. Tamošaičio ir D-ro . Janavičiaus kalbos. — Puiki abiejų tautų sugyvenimo demonstracija.

1937 m. spalio mėn. 3 d. turi būti laikoma nepaprasta data: tą dieną per Jurbarko iškilmes nepaprastai ryškiai iškilo lietuvių žydų vieningumas, autoritetingiausių valdžios bei visuomenės žmonių primygtiniai buvo pabrėžta, kad lietuvių tautą su žydų mažuma sieja nuo senų laikų draugiški saitai.

Tą neužmirštamą visiems dalyvavusiems dieną Jurbarke buvo surengta Tautos Diena. Jurbarko miestas, kuris pagrįstai yra laikomas vienu pavyzdingiausių mažesnių provincijos centru, Tautos dienai sparčiai ruošės. Tikra vėliavų jūra dailiai papuošė kuklius Jurbarko namus. Dariaus Girėno gatvėj pastatyti triumfaliniai vartai su užrašu „Sveiki atvykę į mūsų šventę“. Gimnazijos aikštėj iškelta milžiniška vėliava ir įrengta tribūna. Iš visų pusių traukės į Jurbarką žmonės pėsti ir važiuoti. Rikiavosi organizacijos. Skambėjo komandos žodžiai ir žygiuojančių būrių tvirti žingsniai.

Tautos diena visus jurbarkiškius išjudino, o ypatingai palietė dvi organizacijas: Lietuvių Tautininkų Sąjungos Jurbarko apylinkę ir žydų karių sąjungos skyrių. Jurbarko tautininkai, kalbamos Tautos Dienos rengėjai tą dieną šventė savo dešimties metų gyvavimo sukaktį ir laukė, kad jiems būtų įteikta vėliava. Savo vėliavos įteikimo nekantriai laukė ir žydų kariai, kurie telkės gražiai papuoštoj Talmud – Toroj.

Visos organizacijos nužygiavo prie triumfalinių vartų, palaikydami pavyzdingą tvarką. Ten margą ir gražų vaizdą sudarė savanoriai, šaulių garbės kuopa ir šaulių būrys, blizgantieji ugniagesių šalmai, žalios jaunalietuvių uniformos, tautiški moterų katalikių rūbai, moksleiviai ir garbingą vietą užėmė tvarkingai surikiuotas žydų karių sąjungos būrys, rūpestingai išmankštintas ir vadovaujamas iš Kauno atvykusių Centro valdybos pirmininko: ats. leit. adv. J. Goidbergo, valdybos narių ats. leit. Bregšteino, d-ro Alperno, Padisono, Lipšico, „Apžvalgos“ red. Šilianskio. Atsargos leit. Tamše vedė būrį. Čia pat žygiavo energingas Jurbarko skyriaus pirmininkas Fridmanas

Apie 10 v. visų akys buvo atkreiptos į tą pusę iš kur turėjo atvykti aukštieji svečiai. Ir netrukus pasirodė J. E. Ponas Vidaus Reikalų Ministeris gen. Čaplikas, prof. Iz. Tamošaitis, Liet. Tautininkų sąjungos gen. sekretorius d-ras Janavičius, tautos atstovas, seimo prezidiumo narys p. Kviklys, tautos atstovas kan. Bikinas, Raseinių apskr. viršininkas p. Rimkus.

Jurbarko burmistras p. Misevičius pasveikino atvykusius. Po to visos organizacijos nužygiavo į bažnyčią. Bažnyčioj ir sinagogoj įvyko iškilmingos pamaldos ir pasakyti pamokslai.

Sinagogoj buvo minėti žuvę už Nepriklausomybę kariai. L. Ž. K. centro valdybos vardu prabilo p. Padisonas. Pasimelsta už Tautos Vadą ir Vyriausybę. „Apžvalgos“ redaktorius p. Šilianskis apibūdindamas Tautos dienos ir vėliavos įteikimo reikšmę paragino visą žydų visuomenę kuo gausingiausiai dalyvauti iškilmėse. Pamaldoms sinagogoj baigiantis Talmud -Toros auklėtinių choras pagiedojo Lietuvos himną, kurį užtraukę visi sinagogoj buvę žmonės. Ir didingi Lietuvos giesmės garsai galingai suskambėjo iš kelių šimtų krūtinių. Per pamaldas sinagoga buvo grūsta prigrūsta organizuotos ir neorganizuotos žydų visuomenės.

Paradas

Buv. Kunigaikščių Vasilčikovų parke baltuoja gimnazijos pastatas. Čia yra Jurbarko kultūrinio gyvenimo centras. (Beje daugiau kaip 30% gimnazijos mokinių yra žydų tautybės). Pageltę parko medžių lapai sudarę foną išsirikiavusioms organizacijoms. Buvo graži saulėta diena, kuri tiko pakilusiai šventės nuotaikai.

Gimnazijos aikštėj buvo matyti visa Jurbarko visuomenė. Administracijos atstovai, inteligentija ir petingi apylinkės kaimiečiai ir barzdoti seniai žydai. Visus čia sutelkė bendra mintis.

Apie pusę pirmos į aikštę atvyko aukštieji svečiai. Vidaus Reik. Ministeris praėjo pro išsirikiavusių Organizacijų frontą ir su kiekviena organizacija skyrium pasisveikino. Gen. Čaplikas tarė trumpą žodį dėl inteligentijos ir organizacijų reikšmės valstybės gyvenime, pabrėždamas, kad geros ir remtinos yra visos organizac., kurių yra geri tikslai. Ministeris nurodė, kad į Tautos Dieną visa Jurbarko visuomenė atėjo nesiskaldydama ir ta proga pareiškė „Vienybėj — galybė“.

Prasidėjo paradas. Pro tribūną, kur užėmė vietas aukštieji svečiai pražygiavo visos organizacijos. Jurbarko gimnazijos direktorius p. Liesius Tautos Dienos rengėjų vardu atidarė iškilmingą posėdį ir pakvietė tarti žodį J. E. Poną Vidaus Reikalų Ministerį.

P. Ministerio kalba

Gen. Čapliko kalbos su didžiausiu susikaupimu klausės parado dalyviai ir susirinkusi minia. Kiekvienas jo žodis nuaidėdavo per visą aikštę ir suskeldavo gyvą atgarsį visų širdyse. Ponas Ministeris priminė, kokia sunki buvo lietuvių inteligentų padėtis prieš karą, kaip jie buvo persekiojami. Jis pašiepė nesuprantančius inteligentijos vaidmens tautos gyvenime ir pabrėžė:  „Be inteligentijos, tauta yra žuvusi. Inteligentai neturi užmiršti samanotos bakūžės, bet ir kaimas, iš kurio išėjo Lietuvos šviesuoliai turi juos gerbti ir vertinti. Inteligentija turi vadovauti, o ne pataikauti.“ Kiti norėtų Lietuvą suskaldyti, bet tos pastangos nueis niekais. Mūsų nepaveiks svetimųjų leidžiami į Lietuvą nuodai. Turim pasitikėti vieni kitais ir eiti Tautos Vado rodomais vienybės keliais. Ir mūsų santykiuose su mažumomis taip pat turi viešpatauti gilus supratimas ir teisingumas. Žydų tauta Lietuvoj gyvendama čia nuo amžių surišta tampriais saitais su kraštu.

P. Ministeris baigė savo turiningą kalbą iškeldamas krikščioniškosios moralės reikšmę ir kviesdamas pagrįsti visuomenės gyvenimą vienybės ir tarpusavio meilės pagrindais. Griausmingas „valio“ palydėjo gen. Čapliko žodžius.

LTS. gen. sekretorius d-ras Janavičius iškėlė visuomeninio darbo sunkumus, bet ragino tą darbą dirbančius nebijoti vargo ir žilų plaukų. Mūsų uždavinys—tęsė kalbėtojas — stiprinti pajėgumą, padvigubinti pasiryžimą. D-ras Janavičiųs priminė, kad Jurbarko kr. praeity visuomet atsispirdavo svetimųjų antplūdžiams iš vakarų ir išlaikė lietuvišką kraują ir dvasią.

Prof. Tamošaitis pareiškė ypatingą pasitenkinimą, kad tautiškumo obalsis subūrė šioj aikštėj ir katalikiškas organizacijas. Jis vaizdingai palygino tą vienybę su spaudos draudimo laikais, kada lygiai buvo persekiojamos ir lietuviškos maldaknygės — tikybos simbolis — ir lietuviški elementoriai — tautiškumo simbolis. Tad į tautiškumo ir katalikiškumo vienybę buvo einama dar prieš Nepriklausomybę atgavus, o dabar toji vienybė tampa kūnu. Tautinis obalsis įtraukė į valstybinį gyvenimą ir mažumas, — pabrėžė p. profesorius —su kuriomis per amžius susigyvenam ar bučiuodamiesi ar kiek pešdamiesi. Ir prof. Tamošaitis palinkėjo kad ir ateity žydėtų vienybė krašto gerovei.

Gimnazijos direktorius p. Liesis paskaitė Jurbarko tautininkų veiklos apžvalgą. Jurbarko apylinkė buvo įsteigta prof. Tamošaičio 1927 m. Didelį vaidmenį apylinkės veikloj suvaidino tautos atstovas p. Kviklys, ano meto Jurbarko gimnazijos direktorius.

Po visų kalbų buvo įteiktos vėliavos. Iškilmingoj tyloj J. E. Ponas V. R. Ministeris, nusileido nuo tribūnos kuri lyg milžinišku vainiku buvo apsupta visų organizacijų vėliavininkų.

Gen. Čaplikas prisiartino prie tautininkų ir įteikė jiems gražią vėliavą — trumpai, bet būdingais žodžiais iškėlęs aikštėn tautininkų veiklos svarbą Lietuvai ir tautai.

Visa aikštė vėl suaidėjo galingu „Valio“. Vėliavą ir tautininkus sveikino tūkstančiai iškeltų rankų.

Žydų Karių Sąjungos Jurbarko skyriui taip pat atėjo istorinis momentas gauti vėliavą iš garbingo Vyriausybės nario J. E. gen. Čapliko rankų. Žydų kariai susikaupė jausdami nepaprastą momento reikšmę.

P. Ministerio žodis žydų kariams

E. Ponas Ministeris įteikdamas vėliavą tarė: „Žydai nuo Vytauto Didžiojo laikų gyvendami greta lietuvių turėjo progos parodyti, kad gali kurti kultūrinęs vertybes ir sugyventi su krašto gyventojų dauguma. Nepriklausomybės atvadavimo kovose žydų kariai parodė pasiryžimą ir pasiaukojimą. Todėl žydų piliečiai mums yra artimi, malonūs ir brangūs. Man itin malonu įteikti Jums šią vėliavą Tautos Dieną. Laikykit vėliavą aukštai ir garbingai ją ginkit.“

Ž. K. S. pirmininko adv. J. Galdbergo kalba

Vėliavą priėmė Centro valdybos pirmininkas leit. Goldbergas, kuris ją pabučiavo ir atsakė sujaudintu balsu į kilnius p. Ministerio žodžius:

Jūsų Ekscelencija:

Širdingai dėkoju sąjungos vardu už Suteiktą mums garbę. Nors keliolika metų mus skiria nuo nepriklausomybės kovų laikų, bet tas pasiryžimas, kuris buvo mumyse senais laikais, neišdilo. Būdami atsargoj mes kuo galėdami prisidedame prie valstybės darbo dirbdami glaudžiame kontakte su Šaulių sąjunga, Vilniui vaduoti sąjunga, ginkluotoms krašto pajėgoms remti sąjunga ir kitomis valstybės naudai dirbančiomis organizacijomis.

Mes esame žydų tautos sūnūs, mums rūpi mūsų tautos interesai, jos garbė ir likimas. Mes esame įsitikinę, kad tik būdami garbingi žydų tautos sūnūs, galime būti ištikimi savo tėvynės Lietuvos sūnūs. Neapvylėme mūsų vadų anais sunkiais Nepriklausomybės kovų laikais, neapvilsime ir ateityje. O tamstos, čia gausiai susirinkusios minios akivaizdoje pasakyti gilios išminties žodžiai paskatina mus dar daugiau dirbti tėvynės naudai. Šioji vėliava tarnaus mums simboliu ir kelrodžiu didesniems ir garbingesniems žygiams tėvynės labui.

Po to C. V. pirmininkas perdavė vėliavą Jurbarko skyriaus pirmininkui, p. Fridmanui, kuris ją pabučiavo atsiklaupęs ir davė pasižadėjimą visų skyriaus narių vardu garbingai laikyti tą vėliavą.

Visos kitos organizacijos iškeltomis rankomis pasveikino žydų karius ir naują vėliavą.

Jungtinis gimnazijos ir jaunalietuvių choras gražiai padainavo kelias tautines dainas. Tikra entuziazmo banga kilo aikštėj kai chorui pradėjus Tautos himną kilniąją Tėvynės giesmė pagavo visa milžiniškoji minia — lietuviai ir žydai. Himnas praskambėjo kaip malda.

P. direktorius Liesis paskaitė sveikinimo telegramų tekstus siunčiamus susirinkusių vardu. Tautos Vadui, Vyriausybės galvai ir Krašto Apsaugos Ministeriui su kariuomenės vadovybe. Visas telegramas palydėjo griausmingas „valio“.

Žydų karių banketas

20 val. Talmud – Toroj įvyko Žydų Karių Sąjungos Jurbarko skyriaus suruoštos vaišės. Stalai buvo sustatyti Gedimino stulpų pavidalu. Sienos papuoštos vėliavomis, iliuminuota Sąjungos emblema transporantas sveikina visus įeinančius į salę. Didžiuliai Vytauto Didžiojo ir Valstybės prezidento Antano Smetonos atvaizdai suteikia vaišių nuotaikai ypatingą iškilmingumą. Į vaišes atsilankė ir rinktinės Jurbarko lietuviškos visuomenės būrys.

Vaišės praėjo labai pakelta draugiška nuotaika. Buvo jaučiama kad Jurbarke lietuvių ir žydų sugyvenimas yra pavyzdingai sklandus. Tai pasireiškė nuoširdžiose per vaišes pasakytose kalbose.

Su dideliu susidomėjimu ir gyvu pritarimu išklausyta C. V. pirmininko leit. Goldbergo kalba. Jis kalbėjo apie Lietuvos žydų nuoširdų patriotizmą, su gilia padėka minėjo pasakytus Gimnazijos Aikštėj kilnius žodžius ypatingai iškeldamas J. E. Pono Vidaus Reik. Ministerio kalbos reikšmę. P. Goldbergas pažymėjo kokį puikų įspūdį jam paliko viešpataujanti Jurbarke tikrosios vienybės dvasia.

Tautininkų ir jaunalietuvių vardu prabilo gimnazijos inspektorius p. Butkus. Jis taip pat pabrėžė, kad Jurbarke jokio trynimosi tarp lietuvių ir žydų nėra ir nuoširdžiai pasveikino žydų karius.

Savanorių vardu sąmojingą kalbą pasakė p. Sabaliauskas, prisimindamas, kaip karžygiškai elgės .žydų savanoriai atvaduojant Nepriklausomybę.

Pulk. Sidzikauskas taip pat pabrėžė, kad matė daug heroizmo iš žydų karių.

Pasveikino susirinkusius ir p. Burmistras, viceburmistro žilagalvio p. Čelkio kalba buvo ypatingai nuoširdi. Jis atpasakojo, kaip 1892 m. tarp lietuvių ir žydų buvo bičiuliški santykiai ir kaip jo tėvas barė vaikus, jei jie mėgino pasijuokti iš besimeldžiančio jų namuose žydo.

Graži buvo šaulių atstovo kalba. Čia buvo pabrėžta, kad Jurbarko šaulių būry yra daug žydų.

„Apžvalgos“ redaktorius p. Šilianskis iškėlė gyvą reikalą, kad senesnioji lietuvių karta išaiškintų lietuviškam jaunimui, jog Lietuvos žydai garbingai atliko savo pareigą vaduojant Lietuvą ir visuomet buvo ištikimi savo krašto sūnūs. P. Padisonas Centro Valdybos narys, žydų kalba kreipės į žydų karius nušviesdamas dienos reikšmę ir sušukdamas „valio“ Valstybės prezidentui Antanui Smetonai. Visi atsistoję tris kart sušuko Didžiajam Lietuvos vairininkui griausmingą „valio“.

Tuo baigės gražus ir padaręs puikų įspūdį visiems dalyviams banketas.

ĮDOMUS EKSPROMTAS

Bankete turėjo nemažo pasisekimo žurnalisto Kaplano ekspromtas, perskaitytas iškilmių proga:

Dailiam krašte žaliųjų rūtų
Ir dauguma ir mažuma —
— Šiandieną Jurbarkas pajuto —
Yra viena bendra šeima.
Toks amžiams liks dalykų stovis.
Ir širdys plakti nenustos
Dėl laisvės, laimės ir gerovės
Bendros tėvynės,— Lietuvos.

A.

Sekančiame, spalio 17 d., laikraščio numeryje – šio straipsnio klaidų atitaisymas: „ATITAISYMAS. Jurbarko iškilmių aprašyme keli vardai buvo klaidingai paminėti. Parašyta „Raseinių apskr. virš. p. Rimkus” turi būti: p. Giedraitis, P-o Gimnazijos direktoriaus vardas yra ne Liešius bet Liesis, p. Butkus, kalbėjęs tautininkų ir jaunalietuvių vardu yra pradžios mokyklos vedėjas.“