Mūsų Jurbarkas. Smukučių kaimas. 73-76 p.
Smukučių kaimas Prasideda už 4 km nuo Jurbarko miesto, einant j žiemos vakarus, už antrojo (vakarinio) Mituvos vingio. Kaimo sodybos senovėje buvo ant aukšto dešiniojo […]
Smukučių kaimas Prasideda už 4 km nuo Jurbarko miesto, einant j žiemos vakarus, už antrojo (vakarinio) Mituvos vingio. Kaimo sodybos senovėje buvo ant aukšto dešiniojo […]
Greičiai ir Palėkiai Nuo Kalnėnų kaimo į vakarus, už 7 km nuo Jurbarko, panemunėje šiais laikais yra Greičių kaimas, o dar toliau į vakarus, už […]
Pašventys Pašvenčio kaimas — už 10 km į vakarus nuo Jurbarko, prie Šventosios upelės, atitekančios iš Klaipėdos krašto, iš vakarų pusės, ir už 3 km […]
KITI KAIMAI Iš minėtojo XVI amžiaus Lietuvos inventoriaus atpažįstami ir kaikurie kiti kaimai. Juos trumpai paminėsime. Dainių kaimas turėjo 25 valakus vidutinės žemės ir iš […]
Girdžiai Girdžių bažnytkaimis [Žinias pateikė Antanas Giedraitis ir Vincas Vasiliauskas, pasinaudota LE ir kitais šaltiniais] dešiniajame Mituvos krante, nuolaidžiame vingyje, už 10 km į vasaros […]
Vertimai Vertimai — bažnytkaimis dešinėje pusėje Mituvos už 4 km j vasaros vakarus nuo Jurbarko. Kas tą vietą pažjsta, kiekvienas pasakys, kad — užkampis. Čia […]
Skirsnemunė Skirsnemunės miestelis ištįsęs dešiniajame Nemuno krante, plačiame ir ilgame slėnyje, už 10 km nuo Jurbarko į rytus. 1940 metais buvo apie 800 gyventojų. Miestelis […]
Iš kur kilęs Skirsnemunės vardas? Vietos žmonės mano, kad iš buvusio kadaise persiskyrusio į dvi šakas nemuno. Nemunas skyrėsi j dvi šakas, viduryje tų dviejų […]
Žvyriai Žvyrių kaimas iš vakarų pusės siekiasi su Skirsnemunės miesteliu, išsitiesęs tame pačiame Nemuno slėnyje pagal kalną. 1940 metais buvo 300 gyventojų, susispietusių sodybose prie […]
KULTŪRINÉ APŽVALGA BENDROJI APŽVALGA Jeigu keliais žodžiais tariant, kultūra yra žmogaus fizinių ir dvasinių pastangų vaisius, tai, šią temą kiek plačiau svarstydami, turėtume labai toli […]