Tikrasis Jurbarko gimtadienis vertas Holivudo filmo

Bišpilio piliakalnis
Bišpilio piliakalnis

Balandžio 23-ąją Jurbarke kasmet turėtų vykti didžiulės šventės.  Ant Bišpilio piliakalnio švenčiamas Jurbarko gimtadienis. Tą dieną, prieš 722 metus, ant Bišpilio įvyko mūšis, kuriuo galėtų susidomėti pats Holivudas. 120 lietuvių atsilaikė prieš 2500 kryžiuočių. Saujelė lietuvių atsilaikė prieš galingą vokiečių kariauną. Jurbarkietiškoji „300 spartiečių“ filmo versija.  Tai yra Jurbarko istorijos dalis. Tame mūšyje lietuviams vadovavo Surminas, ir gynė jie  Kolainių pilį. Kolainiai – lietuviškasis Jurbarko vardas.

Tai ne prasimanymas. Naujausi istorikų tyrinėjimai rodo, kad Jurbarkas prieš trejus metus triukšmingai atšventė ne savo, o greičiausiai Šilalės rajone pastatytos Georgenburgo pilies jubiliejų. „Nesiūlau pakeisti Jurbarko pavadinimo į Kolainius, bet Kolainių ir Surmino gatves turėti galėtume. Tikiuosi, kad ateityje, gal nelabai tolimoje, balandžio 23-oji bus šventė, kurios metu susirinkę prie Bišpilio piliakalnio švęsime Jurbarko gimtadienį, prisiminsime pilies gynybai vadovavusį Surminą ir pagerbsime 108 karžygius“, – rašo Vytautas Juškaitis. Archeologas iš Jurbarko specialiai „Mūsų laikui“ parašė šia tema straipsnį, kurį redakcija ir skelbia.

“Šį straipsnelį nusprendžiau parašyti po pokalbių istorinėmis temomis su jurbarkiečiais, kurių daugumos žinios apie Jurbarko vardo paminėjimą, Bišpilio piliakalnį, Georgenburgą, Bišpiliukus, Kolainių pilį yra pasenusios. Mažai kas žino apie naujesnius istorikų ir archeologų tyrinėjimus, kurie Jurbarką gerokai „pajaunino”.
Turbūt kiekvienas jurbarkietis žino, kad Jurbarko istorija prasidėjo 1259 metais, kai Kalavijuočių ordinas toje vietoje, kur dabar yra Bišpiliukai, pastatė Georgenburgo pilį. Prieš trejus metus atšventėme šio įvykio 750 metų jubiliejų. Apie tai galime paskaityti Jurbarko savivaldybės internetiniame puslapyje, įvairiuose lankstinukuose ir knygose. Tačiau Jurbarkas atšventė ne savo jubiliejų. Kad tuo įsitikintume, užtenka atsiversti 2004 metais išleistą „Visuotinės lietuvių enciklopedijos” VI tomą ir pažiūrėti, kas ten parašyta apie Georgenburgą.
Pastarųjų metų Lietuvos istorikų tyrinėjimai rodo, kad ši pilis buvo pastatyta ne Jurbarke, o greičiausiai Šilalės rajone, Vilkų kampo piliakalnyje. Dėl vietos, kurioje buvo Georgenburgo pilis, galima ginčytis, bet istorikų argumentai, kad ši pilis pastatyta ne dabartinio Jurbarko vietoje – įtikinami.

Kad Georgenburgo pilis pastatyta ne Jurbarke, straipsnyje „Dėl Šv. Jurgio pilies” įrodo žymus istorikas profesorius Edvardas Gudavičius. Yra keletas rimtų argumentų, kodėl 1259 metais pastatyta pilis negalėjo būti Jurbarke. Visų pirma, kaip rašo vokiečių kronikos, Georgenburgo pilis pastatyta iškart po Velykų, kurios 1259 metais buvo balandžio 13 dieną. Vadinasi, statybos turėjo prasidėti dar žiemą ar ankstyvą pavasarį. Kiekvienas jurbarkietis žino, jokios statybos tokiu metų laiku užliejamoje Nemuno lankoje, Bišpiliukų vietoje, neįmanomos, nes potvynis trukdytų darbams. Be to, Jurbarkas labai nutolęs nuo tuo metu artimiausios vokiečių pilies Klaipėdoje ir ją aprūpinti būtų labai sunku. Tais pačiais metais Georgenburgo pilį užblokavo žemaičių kariuomenė, pastatydama šalia savo pilį. Eiliuotoje Livonijos kronikoje rašoma, kad  „ietys nuolat iš vienos pilies į kitą skriejo”. Ši ištrauka yra vienas teiginių, rodančių, kad Georgenburgo pilis stovėjo ne Bišpiliukuose prie Kalnėnų. Šalia Kalnėnų nėra kito piliakalnio, kurį galėtumėme priskirti žemaičiams, blokavusiems pilį.
Žinoma, kad 1260 m. Klaipėdoje susirinkusi kalavijuočių kariuomenė rengėsi į žygį, kurio tikslas buvo padėti Georgenburgo piliai.  Tačiau sužinoję, kad žemaičių kariuomenė įsiveržė į Kuršą, jie patraukė ginti savo žemių. Prie Durbės įvyko mūšis, kuris baigėsi vokiečių sutriuškinimu. Sužinojusi apie mūšio baigtį, Georgenburgo pilies įgula pilį sudegino ir pasitraukė į Klaipėdą. Tokia yra Georgenburgo pilies istorija, kuri visai nesusijusi su Jurbarko miestu.

Prieš trejus metus Jurbarkas šventė vokiečių pilies jubiliejų, kuri greičiausiai buvo pastatyta Šilalės rajone. Jei Jurbarko paminėjimas 1259 metais nėra tikras, tuomet kokia toji data, nuo kurios galima pradėti skaičiuoti Jurbarko metus? Pirmasis variantas būtų 1343 metai, kuomet „didysis magistras Liudolfas Kionigas įsiveržė į lietuvių žemę, pastatydamas ten Jurgenburgo pilį, kurią užbaigė per aštuonias savaites”. Tuomet 2013 metais galėtume švęsti Jurbarko miesto 670 metų jubiliejų. Ši pilis žymi tuo, kad prie jos lietuviai pirmą kartą panaudojo šaunamąjį ginklą. Vokiečių kronikose yra minima, kad 1381 metais atplaukęs kunigaikštis Kęstutis su bombardomis apšaudė Jurgenburgo pilį.

Holivudo filmo vertas mūšis ant Bišpilio
Tačiau yra dar viena data, kuri galėtų būti Jurbarko gimtadieniu. 1290 metų balandžio 23-ioji. Šiemet Jurbarkui sukaktų 722 metai. 1290 metais, balandžio 23 dieną, Kryžiuočių ordinas užpuolė Kolainių pilį. Remiantis istorikų Romo Batūros ir Tomo Baranausko tyrinėjimais, Kolainių pilis stovėjo ant Bišpilio piliakalnio. Taigi, lietuviškas Jurbarko vardas yra Kolainiai. Tai, kad Kolainių pilis buvo ant dabartinio Bišpilio piliakalnio, liudija ir 1411 metais Jurbarke lankęsis Mykolas Kiuchmeisteris, kuris čia mini Surmino vardu vadinamą piliakalnį.
1290 metų balandžio 23-iąją dieną prie Bišpilio piliakalnyje stovėjusios pilies įvyko kautynės tarp kryžiuočių ir lietuvių, apie kurias galėtų net Holivudas filmą kurti. Ir svarbiausia, jis būtų su laiminga pabaiga. Tą dieną kryžiuočiai su 2000 pėstininkų ir 500 raitelių užpuolė Kolainių pilį. Pilies gynybai vadovavo jos vadas Surminas, o su juo 120 vyrų. Pilį šturmavo 2000 pėstininkų, o raiteliai ėjo sargybą tarp  Lietuvos žemės ir šios pilies. Šį mūšį aprašė patys vokiečių kronikininkai. Petras Dusburgietis „Prūsijos žemės kronikoje” vaizdžiai aprašo šį mūšį:
„Pilyje buvo vadas Surminas, o su juo 120 karingų vyrų, kurie narsiai priešinosi broliams. Galop visi pilėnai, išskyrus 12 žmonių, buvo mirtinai sužeisti, kad nuo pilies sienų kraujas tekėjo nelyginant patvinęs liūčių vanduo. Kai pradėjo temti, penki šimtai brolių raitelių, ėjusių sargybą tarp Lietuvos žemės bei šios pilies ir pailsusių nuo ilgo budėjimo, patraukė atgal, keldami didelį šurmulį bei triukšmą ir taip išgąsdino paprastus karius, kad šie nudūmė prie laivų, manydami, jog artėja priešai. Broliai nieku būdu jų negalėjo susišaukti, nors ne kartą bandė šitai padaryti. Todėl jie turėjo nutraukti apgulą”.

Vokiečiai savus palaikė lietuviais, išsigando ir iš mūšio vietos pabėgo. Šis mūšis, įvykęs prie Bišpilio piliakalnio, niekuo nenusileidžia visiems žinomai tragiškai pasibaigusiai Pilėnų gynybai. Tiesiog mūšis prie Kolainių pilies mažiau išreklamuotas. Kolainių pilies gynyba galėtų tapti Jurbarko vizitine kortele, o paminklas pilies vadui Surminui – miesto simboliu.
Manau, bus sakančių, jog negalima laikyti šios datos Jurbarko gimtadieniu, nes čia minimi Kolainiai, o ne Jurbarkas. Tačiau juk Klaipėdos pirmasis paminėjimas yra ne „Klaipėda”, o „Memelburg”, kas netrukdo klaipėdiečiams miesto amžių skaičiuoti nuo 1252 metų.
Nesiūlau pakeisti Jurbarko pavadinimo į Kolainius, bet Kolainių ir Surmino gatves turėti galėtume. Tikiuosi, kad ateityje, gal nelabai tolimoje, balandžio 23-ioji bus šventė, kurios metu susirinkę prie Bišpilio piliakalnio švęsime Jurbarko gimtadienį, prisiminsime pilies gynybai vadovavusį Surminą ir pagerbsime žuvusius 108 karžygius. Asmeniškai man labiau norėtųsi, kad Jurbarko gimtadienis būtų siejamas su lietuvių pergale prieš kryžiuočius, o ne okupacinių pilių statybomis.”

Vytautas Juškaitis, musulaikas.com