Aiškėja bibliografine retenybe laikomos lietuvių tautosakininko Antano Juškos knygos likimas. Muziejininkai mano, kad prieš šimtą metų kartu su „Titaniku“ į Atlanto gelmes nugrimzdusi knyga yra tarp kitų iš laivo iškeltų daiktų, praneša LTV naujienų tarnyba.

Neįtikėtina istorija prasidėjo 1879 metais, Kazanės universiteto tarybai nutarus išleisti lietuvių tautosakininko A. Juškos „Žodyną“.   „Žodyno“ leidimas buvo atidėtas, ir labai mažu tiražu, tik mokslo reikmėms, be teisės platinti Lietuvoje išleisti dainynai.

A. Juška, gulėdamas mirties patale Kazanėje, paprašė brolio parvežti knygą į Lietuvą jo dainų karalienei Rozalijai Cvirkienei. Manoma, kad po kelerių metų ši knyga buvo atvežta į Lietuvą ir keliavo iš rankų į rankas.

Dainyną padauginti pasisiūlė kunigas Juozas Montvila.

„Sako: „Teta, būk gera, paskolink man tą knygą. Aš keliausiu į Ameriką, pririnksiu pas lietuvius išeivius daug pinigų, atspausdinsime tūkstančius knygų ir parvešime į Lietuvą išplatinti“, – pasakojo A. ir J. Juškų etninės kultūros muziejaus direktorius Arūnas Sniečkus.

1912-ųjų balandį kunigas J. Montvila susiruošė kelionėn į Ameriką ir įsėdo į „Titaniką“. Su kitais lietuviškais leidiniais jis vežė ir A. Juškos pirmąjį dainų rinkinį.

Po „Titaniko“ katastrofos praėjo šimtmetis, o muziejininkus pasiekė žinia, kad tarp iš „Titaniko“ iškeltų daiktų – maišas su lietuviška spauda bei A. Juškos knyga.

Juškų muziejaus vadovas svajoja kada nors pamatyti šią knygą, tačiau nesitiki, kad ji bus išpirkta.

„Pirmiausia, tos knygos pageidauja keli tūkstančiai kolekcionierių, tad jos vertė jau auga. Antra, jeigu ta knyga tikrai iš A. Juškos rankų, tai ji jau legenda, o jos vertė dar labiau auga. O dar priskaičiuokite jos iškėlimo iš „Titaniko“ savikainą“, – kalbėjo A. Sniečkus.

Juškų muziejuje Vilkijoje saugomos ir kitos retos A. Juškos knygos. Tarp jų – 1883-iaisiais išleistas vestuvinių dainų rinkinys, kiti „Lietuviškų dainų, užrašytų par Antaną Juškevičę“ tomai, tačiau tarp jų Pušaloto, Veliuonos ir Vilkijos apylinkėse surinkto pirmojo dainų rinkinio nėra.

Šaltinis: LTV naujienų tarnyba

 

Antanas Juška (1819– 1880) – Lietuvos kunigas, tautosakininkas, leksikografas.
1843 m. baigęs Vilniaus kunigų seminariją kunigavo įvairiose parapijose, 1854–1862 m. – Pušalote, 1865–1871 m. – Veliuonoje, altarista gyveno Alsėdžiuose. Per 1863 m. sukilimą 9 mėn. rusų valdžios kalintas. 1879 m. išvyko pas brolį Joną Jušką į Kazanę, rūpindamasis surinktų dainų spausdinimu, ten ir mirė. 1990 metais perlaidotas Veliuonoje, bažnyčios šventoriuje.
Veikla
Alsėdžių, Pušaloto, Veliuonos, Vilkijos apylinkėse užrašė apie 7000 dainų ir apie 2000 melodijų, aprašė veliuoniškių ir pušalotiečių vestuvių apeigas. Svarbiausius užrašymus paskelbė knygose. 1863 m. išleido elementorių „Abecela“, kurioje vietoje lenkiškų sz ir cz vartojo š ir č. 1853–1854 m. parašė apie 7000 žodžių lenkų – lietuvių žodyną. Sudarė 30000 žodžių lietuvių – lenkų žodyną su šnekamosios kalbos sakiniais. Peterburgo mokslų akademija išspausdino šio žodyno dalis, galutinėje redakcijoje žodžiai buvo verčiami į rusų kalbą. Apie 1875 m. parašė latvių–lietuvių–lenkų žodyną (apie 6000 žodžių, neišspausdintas). J. Bodueno de Kurtenė pastangomis Krokuvoje 1900 m. išleistas jo surinktų lietuvių liaudies dainų melodijų rinkinys (lenk. Melodje ludowe litewskie).

Antanas Juška įtvirtino tautosakos rinkimo ir publikavimo principus (tekstų autentiškumas, pateikėjų metrikos), jo tautosakiniai darbai turėjo įtakos XIX a. lietuvių literatūros plėtotei.

Bibliografija

  •   Lenkų-lietuvių žodynas (Słownik polsko-litewski), 1853–1854 m.
  •   Abecela, 1863 m.
  •   Lietuviškos dainos, 3 t. 1880-1882 m. 2 leid. 1954 m.
  •   Svotbinė rėda veliuonyčių lietuvių, 1880 m.
  •   Lietuviškos svotbinės dainos, 2 t.1883 m., 2 leid. 1955 m.
  •   Lenkų-lietuvių žodynas (Słownik polsko-litewski), d. l (A–D raidės) išsp. 1897 m., d. 2 (E-J raidės) – 1904 m., d. 3 (iki žodžio kuokštuotis) – 1922 m.