Mūsų Jurbarkas. Teatras, muzika. 190-197 p.

Teatras, muzika

1905 metais Skirsnemunės vargoninku buvo Stasys Šimkus, pagarsėjęs su savo vedamu dideliu choru. Tais metais jis su choru ir vaidintojais atvyko į Jurbarką ir kunig. Vasilčikovo dvaro daržinėje suvaidino „Ameriką pirtyje“, padainavo lietuviškų dainų. Tai buvo bene pirmas toks pasirodymas Jurbarke, sutraukęs per 1000 klausytojų, jspūdis liko nepaprastas.

1909 m. rugpiūčio 16 d. Stasys Šimkus, jau aiškiai bežengiąs j muzikos meno pasaulį, suruošė Jurbarke, taip pat kunig. Vasilčikovo dvaro daržinėje, dainų šventę, kurioje dalyvavo iš Jurbarko, Skirsnemunės, Raseinių, Veliuonos ir Tauragės 160 asmenų jungtinis choras.

(LE, XXIX t., 528 3 529 p.)

*

Po Stasio Šimkaus Jurbarko viešumoje ėmė rodytis Jurbarko dvare gimęs ir augęs Konstantinas Glinskis. Dar besimokydamas Kauno gimnazijoje, Jurbarke ruošė vaidinimus rusų kalba. Čia jo gabumus pastebėjo kunig. Vasilčikovas ir paskyrė jam stipendiją mokytis teatro meno. 1907 – 1910 metais besimokydamas Peterburgo rusų literatūrinės draugijos teatro mokykloje, susiartino su lietuviais studentais ir vasaros atostogų metu ruošdavo lietuviškus vakarus Jurbarke. Tie jo vakarai išgarsėjo Jurbarke ir apylinkėse.

Glinskio režisuotų spektaklių dalyviai buvo žinomi šie asmenys iš paties Jurbarko ar jo apylinkių: Seniauskienė, dvi seserys-Bilminaitės, Vincas Dulaitis, Jonas Pocius, Juozas Žilius, stud. Jonas Norkaitis, stud. Jonas Daulenskis, stud. Jurgis Byla, Ona Lukoševičiūtė ir kt.

Glinskis spektaklius Jurbarke ruošė iki pat Pirmojo pasaulinio karo.

(LE)

*

1913 metais rudenį, Kazimierui Ambrozaičiui ir Antanui Giedraičiui vadovaujant, Piliečių klubo salėje buvo suvaidinta komedija „Vienas iš mūsų turi apsivesti“ ir Marijos Pečkauskaitės pjesė vaikams „Nepasisekė Marytei“. Komediją vaidino abu vadovai, Sofija Salickaitė ir Bronė Šukaitytė, o pjesę „Nepasisekė Marytei“ — Bronė Šukaitytė, Anelė Šukaitytė, Stasys Sodeika (paskui operos solistas) ir kt.

1904 metais atgavus lietuvišką spaudą, kaimuose ėmė rastis laikraščių ir knygų. Apsišvietusių jurbarkiškių jau buvo ir iš seniau, o lietuviškoji spauda dar labiau paskatino tėvus leisti savo vaikus į mokslą. Prieš 1914 metus jau ir kaimuose jaunimas ūkininkų daržinėse ir pirkiose suruošdavo vadinamus vakarėlius su pašokimais po vaidinimų. Prisidėdavo ir vyresnieji. Be kita ko, Lukšiuose, Giedraičių pirkioje ir tos pačios šeimos narių buvo suvaidinta Šatrijos Raganos „Nepasisekė Marytei“ ir A. Giedriaus dvi trumputės pjesės: „Dėdė Tamošius“ ir „Petras Latras“. Tas antrasis buvo suvaidintas ir Kazimiero Ambrozaičio tėviškėje, Rotuliuose, pačiam šeimininkui (K. A-čiui) ir pjesės autoriui dalyvaujant.

Karo metu tos kultūrinės pramogos buvo aptilusios. Tik bažnyčios giesmės netilo, žadindamos tikėjimą, geresnių laikų viltį.

*

Karo frontui 1915 metų vasarą j rytus nutolus, nuo rudens Jurbarke ir kai kur kaimuose pradėjo savo darbą pradžios mokyklos. O kai nuo 1918 metų rugsėjo mėnesio pradėjo veikti progimnazija, paskui išaugus į visą gimnaziją, dar plačiau Jurbarke ir kaimuose ėmė reikštis kultūrinis sąjūdis.

1918 metais vasarą Petras Marcinkevičius paruošė scenai operetę „Šventoji Cecilija“. Šiame veikale solo dainavo Juozapa Pranaitytė-Biliūnienė, jau nuo 1907 metų giedojusi parapijos chore.

Jau sakyta, kad Jurbarko katalikų parapijos choras turėjo gerų balsų. Iš jų tarpo ir J. Pranaitytė-Biliūnienė. Jai yra tekę ir kitomis progomis solo pagiedoti ar padainuoti. Bažnyčioje yra giedojusi „Avė Maria“. Tada smuiku šalia vargonų pritarė Bilminas, taip pat jurbarkiškis. Jurbarko bažnyčios choras vienais metais dainavo Šakių apskrityje, grafo Ptockio dvare. Be kitų dainų, buvo padainuota „Karvelėli mėlynasis“. J. Pranaitytė-Biliūnienė ir čia dainavo solo. O išvažiuodama iš Lietuvos ir atsisveikindama su Jurbarku, dar solo pagiedojo 1944 metų liepos mėnesio 31 d. prie to paties vargoninko ir choro vedėjo Jono Pociaus.

Prieš Pirmąjį pasaulinį karą ir Nepriklausomybės metais Jurbarko katalikų bažnyčios chore dar iš vyrų minėtini: du tenorai, Banaitis iš Kalnėnų ir Kimutis iš Žindaičių, ir bosas Žilaitis. Banaitis dar buvo pramatorius: jis pradėdavo giesmes, įspūdingai plaukdavo psalmė „Dievas mūsų apgynėjas ir tvirtybė, veikiausioji pagalba varguose“. Po tų Banaičio išgiedotų žodžių toliau paimdavo choras, o paskui jau ir toliau visas choras giedodavo. Sekmadieniais prieš pirmąsias Mišias (votivą) Banaitis ateidavo prie grotelių ties didžiuoju altorium ir užgiedodavo „Šventas Dieve, Šventas Galingasis, Šventas Amžinasis, pasigailėk mūsų!“ Tuos žodžius dar du kartus pakartodavo choras su vargonais. Toliau vėl kitus žodžius užvesdavo Banaitis, o po jo kartodavo visas choras su vargonais.

*

Iškilmingai atrodydavo ir garsėdavo Jurbarko bažnyčia per Švento Roko atlaidus, kai parvažiuodavo į savo tėviškę jau žinomieji solistai: Antanas ir Stasys Sodeikai, o vėliau ir Vladas Baltrušaitis. Per tuos atlaidus suvažiuodavo kunigų ir daug žmonių ir iš kitų parapijų. Daugelį viliojo čia ne tik atlaidai, bet ir geras bažnyčios choras, o dar tą dieną ir su žinomais solistais.

Antanas Sodeika ir be to dar kelis kartus yra dainavęs Jurbarke, Šv. Vincento draugijos kviečiamas. Drauge su juo yra dainavusios ir solistės: Rakauskaitė, Jonuškaitė, Kardelienė. Tada jurbarkiškiams vėl būdavo meno šventė.

*

Prie scenos meno minėtinas Juozas Bastys, teatro meno pasimokęs Peterburge ir po Pirmojo pasaulinio karo su tėvu apsigyvenęs Jurbarke. Jis 1918 metais rudenį sukvietė būrelį scenos mėgėjų: Jurgį Šlyterį, Juozą Tamošaitį (abu iš Kalnėnų), Juzę Krenciutę, Oną Lukoševičiūtę, Sofiją Salickaitę (iš Jurbarko) ir kt. Deja, nuoširdžiai pradėjęs, neilgai tęsėjo: 1919 metais jį džiova pakirto.

*

Pastoviai savo teatriniais pasirodymais reiškėsi gimnazija. Dar 1919 – 20 mokslo metais kapeliono kun. Leonardo Gižinsko rūpesčiu ir jam vadovaujant, progimnazijos mokinių pirmą kartą suvaidintas Kazio Puidos „Rūtų vainikas“. Ir toliau paskui gimnazijos mokiniai, mokytojams padedant, vis kada ką scenoje parodydavo, o gabaus vargoninko Jono Pociaus, vėliau mokytojo Šarkausko vadovaujamas mokinių choras būdavo nuolatinis vakarų — spektaklių palydovas.

Rašytojai, poetai, žurnalistai

Bačiūnas Juozas, Jurbarko m.

Baltrušaitis Jurgis, Paantvardžio km.

Bastys Pranas, Geišių km.

Giedraitis Antanas, Lukšių km.

Girdžius Pranas, Rauktiškių km.

Sabaliauskas Antanas, kunigas. Klišių dv.

Muzikai, solistai

Baltrušaitis Vladas, operos solistas, chormeisteris, Žindaičių km.

Greičius Vincas, muzikas, chorvedys, Kalnėnų km.

Jurkšas Bronius, kunigas, muzikas, dirigentas, Skirsnemunės ml.

Kryževičiūtė-Šalčiūnienė Ona, solistė, Jurbarko m.

Nacevičius Vincas, muzikas, vargoninkas, dirigentas, Jurb. miestas.

Pocius Antanas, muzikas, konservatorijos direktorius, Jurb. miestas.

Pocius Jonas, vargoninkas, chorvedys, Jurb. m.

Sabaliauskas Eugenijus, kunigas salezietis, muzikas, dirigentas. Klišių dv.

Sodeika Antanas, operos solistas, Jurb. m.

Sodeika Stasys, operos solistas, Jurb. m.

Sodeika Steponas, solistas, muzikas pedagogas, chorvedys, Jurb. m.

Šabaniauskas Antanas, mažosios scenos dainininkas, Jurb. miestas.

Zdanius (Zdanavičius) Jonas, muzikas. Jurb. m.

Žilius Vitas, muzikas, Jurb. m.

Giedraitis Vladas, Jurb. m.

Dramos artistai

Bastys Juozas, dramos aktorius, Jurbarko m.

Glinskis Konstantinas, dramos aktorius, režisierius, Jurb. dvaras.

Petravičiūtė-Pankienė Ona, dramos aktorė, režisierė. Naujasodžių km.

Zdanavičiūtė-Gustaitienė Aleksandra, dramos aktorė, režisierė, Jurb. m.

Barčaitė Lilė, dramos aktorė, Jurbarko m.

 

Pirmas komentaras

Parašykite komentarą

Jūsų el.paštas nebus rodomas


*